Intelektinė nuosavybė ir jos apmokėjimas


Racionalizaciniai pasiulymai. Racionalizacinės sąnaudos. Intelektine nuosavybe konspektai. Apmokejimas uz intelektine nuosavybe. Intelektine nuosavybe referatas.

Ekonomikos referatas. Įvadas. Intelektinės nuosavybės samprata. Intelektinės nuosavybės teisės sistema. Intelektinės nuosavybės teisės šaltiniai. Autorinės teisės šaltiniai. Pramoninės nuosavybės teisės šaltiniai. Apmokėjimas už intelektinės nuosavybės objektą, sukurtądarbo metu. Apmokėjimas už intelektinės nuosavybėsobjektą pagal civilinės teisės normas. Apmokėjimas už intelektinės nuosavybės objektą pagal darbo teisės normas. Išvados. Literatūra.


Darbo tikslas: išanalizuoti intelektinę nuosavybę ir apmokėjimą už ją

Darbo uždaviniai:

1.Išanalizuoti intelektinės nuosavybės sampratą.

2.Išanalizuoti intelektinės nuosavybės teisės šaltinius.

3.Išanalizuoti ir įvertinti apmokėjimą už intelektinės nuosavybės objektą sukurtą darbo metu.

Darbo metodas: mokslinės teorinės literatūros apžvalga ir analizė.

Darbo santykiuose egzistuoja bendra taisyklė: tiems, kurių pareigos ar profesija reikalauja ypatingų sugebėjimų, specialių žinių - apmokama tiesiogiai už jų intelektinį darbą. Kitaip tariant, kai racionalizacija tiesiogiai susijusi su darbuotojo darbo funkcijomis, jam nei premija, nei priedas už racionalizacijos pasiūlymus neišmokama. Kitaip yra, kai darbuotojas dirbdamas savo tiesiogini darbų sukuria kažką nauja, patobulina ar kitaip pagerina savo darbo procesų ir t. t. Tokiu atveju tarp darbdavio ir darbuotojo - racionalizatoriaus atsiradę teisiniai santykiai reguliuojami specialiomis taisyklėmis. Norint apsaugoti išradimo autoriaus materialines teises, įstatymai numato atitinkamas garantijas, susijusias su racionalizacijos skatinimu, t.y. darbuotojo - racionalizatoriaus vertingu apdovanojimu (pvz., premija, priedais). Nors daugumoje šalių atlyginimo dydis apribojamas maksimalia suma, tačiau neretai pasitvirtina, kad tokie apribojimai nenaudingi, nes slopina racionalizacinius postūmius ir turi būti pašalinti.

Tuo atveju, kai išradimas neduoda materialaus rezultato įmonei, bet padeda užtikrinti darbo saugumą, higienos sąlygas, produkcijos kokybę, pagerinti klientų aptarnavimą, atlyginimas kaip paskata už šį išradimų turi būti įvertinamas abstrakčiais kriterijais, tokiais kaip originalumas, sumanumas, efektyvumas. Kartais, jei sunku įvertinti pasiūlymą, galima numatyti, kad darbuotojas bus paskatintas „pagal galimybes". Tuo atveju, kai darbuotojas racionalizatorius pasiūlo įdomią idėją, kurios dėl vienus ar kitos aplinkybės negalima realizuoti, jam turi būti išmokamas simbolinis atlyginimas „už idėją", „už iniciatyvą".

Kolektyvinei racionalizacinei dvasiai palaikyti pritraukiant kuo daugiau darbuotojų, įmonėse sudaromi racionalizacijos būreliai, pavyzdžiui, Japonijoje steigiami „kokybės būreliai". Daugumoje šalių tai numatyta Įstatymuose, pavyzdžiui, Prancūzijoje galioja Įstatymas, kuris numato tokių būrelių lavinimų'.

Konkrečios funkcijos ir veikios formos, liečiančios skatinimų už racionalizacijų ir išradingumą, nustatomos Įmonės kolektyvinėse sutartyse ar kituose lokaliniuose aktuose.

  • Ekonomika Referatai
  • 2012 m.
  • 19 puslapių (4399 žodžiai)
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 24 KB
  • Intelektinė nuosavybė ir jos apmokėjimas
    10 - 3 balsai (-ų)
Intelektinė nuosavybė ir jos apmokėjimas. (2012 m. Lapkričio 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/intelektine-nuosavybe-ir-jos-apmokejimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 06:25