Intelektinės transporto sistemos jūrų transporte Naujovės bei perspektyvos


Transporto referatas. Įvadas. Intelektinės transporto sistemos jūrų logistikoje. Jūrų transporto striprybės. Jūrų transporto silpnybės. Jūrų transporto galimybės. Jūrų transporto grėsmės. Trans port projektas. Intelektinė transport sistema “KIPIS”. Prjojekto istorija. Naudotojai. Pagrindinės funkcijos. Nauda. Naujovės ir perspektyvos. Išvados. Naudota literatura.


Darbo tikslas. Išnagirnėti Lietuvos ir pasaulio intelektines transporto sistemas jūrų transporte, taip pat susipažinti ir išnagrintėti galimas naujoves bei būsimas perspektyvas. Detaliau išnagrintėti jau naudojamas naujas intelektines transport sistemas Klaipėdos uoste, bei įvertiniti jų panaudojimo galimybes, darbo kokybę, našumą, greitesnį aptarnavimą, laivų, konteinerių iškrovimą / pakrovimą ir kitas su vandens transprotu susijusias problemas.

Kitaip tai galima parodyti paprasta schema:

Jūrų transporto silpnybės

Jūrų transporto grėsmės

Intelektinė transport sistema “KIPIS”

Lietuvos vandens transportas jungia jūrų ir vidaus vandenų uostus, laivybos bendroves, valstybinių institucijų ir kitų su vandens transportu susijusių subjektų veiklą.

Lietuva gali pasigirti neužšąlančiu, vienu piečiausiai esančių Klaipėdos jūrų uostu rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, palankia tranzitui geografine padėtimi, puikiomis intermodalinio transporto aptarnavimo sąlygomis, diversifikuota krovos veikla, nuolat didėjančiu vidaus vandenų transporto priemonių skaičiumi, palyginti dideliu turizmo potencialu.

Šalies vandens transporto tikslas – sukūrimas pažangios, saugios sistemos, grindžiamos integruotu jūrų politikos modeliu: darniu vystymusi, ekonominiu augimu, sąžininga konkurencija ir aukštais aplinkos apsaugos bei socialiniais standartais.

Per šį uostą eina pagrindinės laivybos linijos į Vakarų Europos, Pietryčių Azijos ir Amerikos žemynų uostus. Nuo jo – trumpiausi atstumai sausuma iki svarbiausių pramoninių Rytų šalių regionų. Siekiant užtikrinti saugią laivybą uoste, nuolatos taikomos ir diegiamos naujausios techninės ir informacinės priemonės.

Įgyvendinant uosto infrastruktūros investicinius projektus, siekiama didinti Lietuvos ir tranzitinių keleivių ir krovinių vežimo vandens transportu galimybes, plėtoti trumpųjų nuotolių laivybą ir jūrų greitkelius, sudaryti sąlygas vystyti multimodalinį ir intermodalinį transportą.

Nuolat auga krovos apimtys, stebimos didesnio tonažo laivų skaičiaus didėjimo tendencijos. Šiems naujos kartos ir didesnio tonažo laivams aptarnauti Klaipėdos uoste numatoma tobulinti laivybos kanalą ir pritaikyti krantines.

Remiantis turima informacija, aiškiai matoma sėkminga perspektyva ypatingai vandens transportui, jo svarba kiekvienais metais tampa vis svarbesne ir į ją investuojama vis daugiau lėšų, todėl inovacijos ir kokybiškas, našus ir greitas darbas yra neįmanomas be geros, inovatyvios ir intelektinės transport sistemos panaudojimo.

Naujos sistemos žymiai palengvina uostų darbo operatyvumą, laivų sekimo, tikslaus atplaukimo data ir laiką, konteinerių iškrovimo planą ir laiką, krovinių iškrovimą ir dokumentų tvarkymą, naudojantis vieno langelio principu. Tokių sistemų panaudojimas sparčiai palengvima kiekvieno uosto darbą ir užtikrina greito, gero darbo kokybę.

Jarašiūnienė A. Transporto geografija. Vilnius: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 2003, p. 21.

  • Transportas Referatai
  • 2015 m.
  • 15 puslapių (2502 žodžiai)
  • Universitetas
  • Transporto referatai
  • Microsoft Word 57 KB
  • Intelektinės transporto sistemos jūrų transporte Naujovės bei perspektyvos
    10 - 6 balsai (-ų)
Intelektinės transporto sistemos jūrų transporte Naujovės bei perspektyvos. (2015 m. Balandžio 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/intelektines-transporto-sistemos-juru-transporte-naujoves-bei-perspektyvos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 16:43