Intelekto referatas


Psichologijos referatas. Įvadas. Intelekto samprata. Intelekto teorijos. Intelektiniai testai. Intelekto testų ištakos. Šiuolaikiniai intelekto testai.


Savo darbą pradėjau šiuo pasakojimu, nes jis puikiai parodo, kad žmogus gali būti intelektualus vienoje srityje, o kitoje jam gali nesisekti. Ne vienas turbūt pažįstate gabų muziką, dailininką ar šokėją, kuris pasimeta susidūręs su sunkia matematine užduotimi arba gabų matematiką, kuris visai nesidomi ir jam neartima literatūra. Tokiu atveju iškyla daug klausimų tokių kaip ar tikrai šiuos skirtingus žmonių gebėjimus galime vadinti intelektu? Ir ar įmanoma tai išmatuoti? Taigi, šiame savo darbe stengsiuos trumpai ir aiškiai išdėstyti intelekto atsiradimo teorijas, kaip galima išmatuoti intelektą, kaip jis kinta, kam turi įtakos, kokie skirtumai. Pakalbėsime apie tai ką žmogui duoda jo emocinis intelektas. Trumpai apžvelgsime testų atsiradimo istoriją, paliesime ir šiuolaikinius šiandien atliekamus testus, jų naudą.

Intelekto sąvoka yra plačiausiai naudojama psichologijoje, bei kasdieniniame gyvenime. Bet kuriame kontekste intelektas – tai gebėjimas mokytis iš patirties, spręsti problemas ir naudoti žinias prisitaikant prie naujų situacijų. Intelektualumo sąvoka apima tokius gebėjimus kaip loginis mąstymas, nuovokumas, supratimas ir gebėjimas daryti išvadas. Šias savybes galima ištirti testais, bendras rezultatas apibūdinamas kaip intelekto koeficientas (IQ). Plačiau apie tai kitame šio darbo skyriuje.

Kiek skirtingų gebėjimų apima intelektas? Kad tai išsiaiškinti, psichologai tiria kaip siejasi įvairūs gebėjimai. Faktorine analize vadinamu statistiniu metodu galima išskirti testo užduočių grupes, kurios matuoja tą patį gebėjimą. Anglijos psichologas Charles Edward Spearman (1863 – 1945) , padėjęs plėtoti faktorinę analizę, manė, kad yra ir bendrasis intelektas, jo pavadinimas g veiksnys (anglų k. „general“ santrumpa), kurį galima matuoti kiekviena intelekto testo užduotimi. Spearmanas buvo įsitikinęs, kad nuo mūsų bendrojo veiksnio priklauso mūsų protinga elgsena. Tai reiškia jog bazinis intelektas prognozuoja žmogaus gebėjimus įvairiose akademinėse srityse. Jo atradimas tai jog skirtingi gebėjimai, pavyzdžiui verbalinis ir erdvinis yra linkę koreliuoti. Tačiau ši mintis, jog galima bendrąjį protinį gebėjimą išreikšti vienu intelekto įverčiu buvo ginčytina ir Spearmano laikais, ir dabar.

Satoshi Kanazawa (g. 1962 m. ) tikina, kad bendrasis intelektas evoliucionavo kaip intelekto forma, kuri padeda žmonėms spręsti naujas problemas: kaip sustabdyti ugnies plitimą, kaip rasti maisto ir tt. Bendresnės problemos: kaip susirasti partnerį, kaip suprasti kitų žmonių veido išraiškas, kaip rasti kelią į kažkurią tai vietą – reikalauja kitokio pobūdžio intelekto. Taigi, akivaizdu, kad bendrojo intelekto įverčiai keičiasi, keičiantis ir situacijai.

Louis Leon Thurstone (1887 – 1955). Jo teorija - pirminiai protiniai gebėjimai. Intelektą galima suskirstyti į septynis veiksnius: kalbos sklandumas, kalbos suvokimas, erdviniai gebėjimai, suvokimo sparta, matematiniai gebėjimai, indukcinis mąstymas ir atmintis. Jo atradimas tai jog pavienis g įvertis nėra toks informatyvus kaip septyni pirminių protinių gebėjimų įverčiai, bet pastebime jog netgi septyni Thurstone išskirti protiniai gebėjimai turi tendenciją jungtis į bendrą grupę, sudarydami bendrąjį g veiksnį.

Intelekto referatas. (2016 m. Sausio 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/intelekto-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 13:44