Interesų grupės referatas


Politologijos referatas. Įvadas. Teoriniai interesų grupių tyrimo modeliai. Interesų grupių ir vyriausybės sąveika. Interesų grupės ir politinės partijos. Interesų grupių klasifikacija. Lobizmas. Neigiami interesų grupių veiklos aspektai. Bendrų interesų pajungimas daliniams interesams. Apibendrinimas. Literatūra.


Interesą grupią tyrimas liberaliose demokratijose dažniausiai grindžiamas dviem metodologiniais modeliais: pliuralizmu ir korporatyvizmu. [1] Interesą grupės yra tarsi pliuralistinės teorijos ašis. Pliuralizmo tradicija pradėjo formuotis XX a. Didžiojoje Britanijoje, tačiau galutinai susiformavo tik 6 - ajame dešimtmetyje JAV. Pliuralizmo teorija grindžiama įsitikinimu, kad individai suderintos grupinės veiklos būdu geriausiai perteikia savo reikalavimus bei poreikius vyriausybei. Pliuralistą teigimu, politinė valdžia bei politinis procesas yra fragmentiški bei išsklaidyti. Politiniai sprendimai laikomi kompleksišku interesą grupią sąveikos ir derybą su vyriausybe proceso rezultatu. Pliuralizmo sąlygomis į valdžios institucijas žiūrima kaip į struktūras, lygiavertes bet kurioms interesų grupėms. Politinė sistema per pilietines teises ir laisves, demokratinių rinkimų procedūrą skatina piliečių organizavimas! į grupes ir jų interesų atspindėjimą valdžios sprendimuose. Interesų grupės formuojasi pagal socialines, ekonomines, kultūrines ir kitokias takoskyras, o jųvidinė konkurencija politinįkonfliktąorientuoja į kompromisinius, neprievartinius sprendimo metodus. Visos interesų grupės turi tam tikrą resursų-pinigų, statuso, patyrimo, sankcijų, balsų - dalį, per kurią gali daryti įtaką valdžiai ir trukdyti pavienių, atskirų interesų įsigalėjimui.[2] Pliuralistiniam interesų grupių ir valdžios sąveikos modeliui būdinga tai, kad:

4) Organizacijos paverčia individus politiškai efektyviais; tuo sustiprinami visuomenės pagrindai.[3]

Ryškiasias partijų ir interesų grupių skirtumas yra jų tikslai. Pagrindinis partijų tikslas yra patekti į valdžią ir įgyvendinti savo programines nuostatas. Interesų grupei pakanka spaudimo. Ji nesiekia paimti valdžią, dažnai linkusi likti šešėlyje. Kita vertus, partijos remia interesų grupes, nes yra įsipareigojusios joms už rinkimų kampanijų finansavimą. Interesų grupės formuoja viešąją nuomonę, ir partijos, siekdamos palenkti elektroratą, siekia interesų grupių paramos. Daug lemia ir asmeniniai elito grupių ryšiai. Taigi interesų grupių ir politinių partijų skirtumas atskleidžia šie bruožai:

Partijų ir interesų grupių vaidmens skirtumai reiškiasi trimis lygmenimis:

a)Visos visuomenės mastu – kaip organizuota konfliktų sprendimo priemonė, kuria vyriausybė užtikrina paramą ir palaiko ryšį su visuomene; interesų grupės veikla dažnai yra konflikto ar net gyventojų nepasitenkinimo šaltinis.

c)Kasdienės politikos lygmeniu – partijos yra politinės socializacijos ir rekrutavimo agentai. [4]

Šios grupės yra labiausiai organizuotos ir naudoja veiksmingas poveikio vyriausybei priemones. Ypač tai būdinga verslo ir darbo organizacijoms. Paprastai josvienijasi į stambesnius junginius – federacijas, besiremiančias tvirta hieranchine biurokratine struktūra, nacionalinių grupių tinkle, tobula informacijos keitimosi sistema, reguliariai organizuoja konferencijas ar suvažiavimus.

  • Politologija Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (2412 žodžių)
  • Universitetas
  • Politologijos referatai
  • Microsoft Word 29 KB
  • Interesų grupės referatas
    10 - 8 balsai (-ų)
Interesų grupės referatas. (2015 m. Spalio 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/interesu-grupes-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 20:02