Investicijos į žmogiškąjį kapitalą referatas


Ekonomikos referatas.

Įvadas. Investicijų į žmogiškąjį kapitalą teoriniai aspektai. Žmogiškasis kapitalas. Žmogiškojo kapitalo samprata ir jo klasifikacija. Investicijos į žmogiškąjį kapitalą. Investicijų į žmogiškąjį kapitalą samprata ir rūšys. Investicijos į žmogaus sveikatos apsaugą. Investicijos į žmogiškų santykių ir vertybių kultūrą. Investicijos į švietimą. Praktinė dalis. 2013 m. sveikatos priežiūros išlaidos padidėjo 4 procentais. Išvados. Literatūros sąrašas.


Aktualumas. Ekonomikos plėtra vis labiau priklauso nuo to, kokios investicijos į žmones ir intelektualinio potencialo išsaugojimą ir plėtrą, t. y. į žmogiškąjį kapitalą. Daugelis užsienio mokslininkų nagrinėja žmogiškojo kapitalo įtaką ekonomikos augimui, jų darbai patvirtina investicijų į išsimokslinimą, kaip ekonominio augimo ir konkurencingumo didinimo, svarbą. Plačiai argumentuojama, kad žmogiškasis, o ne fizinis kapitalas yra pagrindinis šalių pajamų skirtumo veiksnys. Sukauptas žmogiškasis kapitalas yra svarbus individo pajamų ir užimtumo perspektyvų veiksnys, todėl svarbus nustatant pajamų visuomenėje lygį ir pasiskirstymą. Šiuolaikinės ekonomikos sąlygomis nuolat didinamos Didėjant investicijoms, ypač aktuali tampa investicijų grąžos problema. Daugelyje išsivysčiusių šalių skaičiuojami investicijų į žmogiškąjį kapitalą efektyvumo rodikliai. Remiantis tuo paaiškinama darbo užmokesčio diferenciacija pagal amžių ir profesiją, nevienodas nedarbo pasiskirstymas, reguliuojamas išteklių paskirstymas mokslui, švietimui ir profesiniam rengimui.

Investicijos į žmogiškuosius išteklius didina darbuotojų gebėjimus prisitaikyti prie pokyčių: darbo vietų kokybės kėlimo, geografinio ir profesinio mobilumo skatinimo, aktyvaus dalyvavimo formuojant ir įgyvendinant darbo rinkos lankstumą. Tai organizuoja organizacijos personalas, kuris turi apimti visa, kas susiję su darbo organizavimo kultūra, formomis bei metodais, darbuotojų telkimu, jų profesiniu sąveikavimu, personalo atsakomybės formavimu, jų pasitenkinimu savo veikla.

Tikslas. išanalizuoti investicijų į žmogiškąjį kapitalą naudą ir kaštus, juos lemiančius veiksnius.

Europos išsilavinimo ekonomikos ekspertų tinklo ataskaitoje (Wobmann, Schūtz, 2006, p.1) akcentuojama, jog žmogiškojo kapitalo teorijų esminė koncepcija grindžiama tuo, kad kiekvieno žmogaus išsilavinimas tra investicija į save, o tai leidžia produktyviai prisidėti prie visuomenės padėties gyvenimo. Kaip ir kiekviena investicija, investicija į į žmogiškąjį kapitalą reikalauja pradinių išlaidų, t.y. tiesioginių išlaidų ir galimų kaštų studijų metu, tikintis, kad ateityje šios investicijos nulems aukštesnį produktyvumo lygį, didesnį atlyginimą už darbą, mažesnę riziką neįsidarbinti ir pan.

Žmogiškasis kapitalas neatskiriamas nuo žmogaus asmenybės.

Žmogiškojo kapitalo rūšis galima klasifikuoti pagal investicijų į žmogiškąjį kapitalą elementus. V. Iljinskis, pavyzdžiui, išskiria šias jo sudedamąsias dalis (Bagdanavičius, 2002, p. 33):

Negyvasis kapitalas sukuriamas, kai žinios įkūnija fizinėse, materialinės formose;

Žmogiškojo kapitalo klasifikavimas pagal jo įsikūnijimo formas pateiktas 1 paveiksle.

2.1 Investicijų į žmogiškąjį kapitalą samprata ir rūšys

Kokybinės charakteristikos – tai meistriškumas, žinios ir ypatybės, kurios daro įtaką žmogaus sugebėjimams ir lemia darbo našumo augimą. Išlaidos, skirtos šių sugebėjimų lygio kėlimui, tuo pačiu didinančios žmogaus darbo našumą, vadinamos „žmogiškosiomis investicijomis”. Visos išlaidų rūšys, kurios gali būti įvertintos pinigine ar kitokia forma, o taip pat lemiančios ateityje žmogaus darbo užmokesčio (pajamų) augimą, vertinamos kaip (Matiušaitytė, Šarkiūnaitė, 2003)

Kokie yra investicijų į žmogiškąjį kapitalą šaltiniai? Investuoti gali valstybė, nevalstybiniai visuomeniniai fondai ir organizacijos, regionai, atskiros įmonės, namų ūkiai (individai), tarptautiniai fondai ir organizacijos, o taip pat mokymo įstaigos. Šiuo metu valstybės vaidmuo gana didelis. Ji imasi prievartinių ir skatinančių priemonių. Prievartinėms priskiriamas būtinas visiems formalus išsilavinimas, būtini medicininiai profilaktiniai renginiai (skiepai). Bet svarbiausios priemonės – tai skatinančios. Vyriausybė disponuoja dvejomis veiksmingomis priemonėmis, kurios naudojamos norint pakeisti privačių investicijų į žmogų kiekį: ji gali įtakoti pajamas tų, kurie daro šias investicijas (per mokesčių ir subsidijų sistemą), o taip pat gali reguliuoti įgyjamo žmogiškojo kapitalo kainą. Ypatingai didelis vaidmuo atitenka valstybei dvejose svarbiausiose žmogiškojo kapitalo formavimo sferose – sveikatos apsaugos ir švietimo sferose.

Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad žmogaus sveikata tik 8-10% priklauso nuo sveikatos apsaugos, 20% - nuo ekologinių sąlygų, dar 20% apsprendžia genetiniai faktoriai ir net 50% žmogaus sveikata priklauso nuo paties žmogaus gyvenimo būdo (racionalus paros režimas, darbingumo greitesnio atstatymo įvairių metodų taikymas, racionalaus maitinimo higiena, antsvorio ir žalingų įpročių atsikratymas, gražios figūros formavimas, stresų profilaktika ir likvidavimas, įvairūs fiziniai pratimai, tradiciniai ir neįprasti grūdinimosi metodai, įvairios masažo rūšys ir t.t.). Tokiu būdu, investicijas, susijusias su sveika gyvensena, taip pat reikėtų priskirti investicijoms į žmogų.

  • Ekonomika Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 20 puslapių (4612 žodžių)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 426 KB
  • Investicijos į žmogiškąjį kapitalą referatas
    10 - 10 balsai (-ų)
Investicijos į žmogiškąjį kapitalą referatas. (2016 m. Gegužės 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/investicijos-i-zmogiskaji-kapitala-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 15:41