Investicijos ir jų finansavimas


Ekonomikos referatas. Įvadas. Investicijų poreikio atsiradimas ir jo įvertinimas. Verslo strategijos idėja. Verslo strategija – verslo tvarkymo priemonių ir būdų planas. Investicinių projektų pasirinkimas ir jų vertinimas. Investicijų finansavimas ir jo šaltiniai. Verslo planas – pagrindinis būdas investicijų poreikiui įvertinti. Investicijų finansavimas. Išvados. Literatūra.


Darbo tikslas – išaiškinti pagrindinius verslo kūrimo, formavimo būdus ir galimybes esamomis šalies sąlygomis.

Naujo verslo ištakos slypi verslo idėjoje. Kad ją realizuoti pirmiausia reikalingos investicijos arba įdėjimai. Apie investicijų poreikio atsiradimą ir jo įvertinimą dėstoma pirmame skyriuje

Antras skyrius skirtas investicijų finansavimo šaltinių ir galimybių jais pasinaudoti aptarimui.

Norint pradėti savo verslą, reikia įsitikinti, kad idėja verta grašio. Žodžiu, prieš tai reikia ištirti rinką ir įvertinti savo verslo idėją, atsakyti –ar ji reali, perspektyvi, pelninga.

1.2. Verslo strategija – verslo tvarkymo priemonių ir būdų planas

Įmonės sėkmė priklauso nuo gero planavimo. Planavimo pagrindinis tikslas yra įvardinti būsimus poreikius ir bandyti paveikti ateities įvykius. Tai įgalina paprasta finansine kalba perteikti įmonės vadovų pastangas formuoti ateitį, stengiantis maksimaliai išnaudoti atsirandančias galimybes, mobilizuojant resursus šioms galimybėms panaudoti ir užtikrinti tokį finansavimą, kuris duoda didžiausią naudą.

Strateginis mąstymas teikia organizacijai daug privalumų. Strateginiame planavime akcentuojama organizacijos konkurencinė prigimtis, pats procesas vadovui leidžia analitiškiau mąstyti apie organizaciją, jos aplinką. Strateginis planas nustato įmonės ribas ir nurodo formalią organizacijos kryptį, kas padeda vadovams sutelkti dėmesį į konkrečius tikslus ir jų siekti. Kadangi strateginis planas leidžia vadovui imituoti popieriuje ateitį, tai padeda daryti geresnius sprendimus, įžvelgiant ateities galimybes ir grėsmes.

Išorės veiksnių analizė nustato išorinius veiksnius, juos nagrinėja ir numato jų poveikį strateginei veiklai bei organizacijos sėkmei. Taip pat numatomos projektinės kryptys, įvertinami pokyčiai, kurie sąlygoja esamą strategiją, nustatoma, kurie faktoriai palankesni organizacijos tikslams įgyvendinti, pakoregavus planą. Išorės veiksnių analizė padeda organizacijai taikyti aktyvųjį, o ne pasyvųjį valdymo būdą. Aktyvūs vadovai planuoja įvykius, ieško palankių galimybių savo organizacijai, anksčiau už kitus atpažįsta grėsmes organizacijai, sugeba pradėti veiklą prieš jas, dar iki krizės pradžios (6, p. 54).

Taip pat šioje stadijoje nustatoma organizacijos išskirtinė kompetencija – konkurencinio pranašumo ir konkurencinių trūkumų sritys. Pagal šią informaciją yra didinamos organizacijos konkurencinės galimybės.

Susisteminus analizės rezultatus, sudaromas organizacijos veiklos planas. Tai yra veiklos stadija, kuri susideda iš kelių etapų. Tai misijos formulavimas, strateginė orientacija, tikslai, strategijos ir strateginio plano sudarymas, strategijos įvertinimas bei kontrolė.

Tobulą ūkinės veiklos strategiją padeda formuoti tokios priemonės, kaip valdymo struktūros tobulinimas, naujų gaminių ir technologijų gausinimas, materialinių išteklių reguliavimas ir kontrolė, produkcijos kokybės valdymas ir pan.

autoritarinis sprendimas – sprendimus priima paskirtas vadovas, nesikonsultuodamas su kitais kolektyvo nariais;

Investavimo galimybe laikoma apgalvota veiksmų eiga, kurios rezultatas – produktyvi veikla ir teigiamų būsimųjų pinigų srautų padidėjimas. Kiekviena investicija susijusi su rizika. Pagrindinė problema – pasirinkti tokį projektą, į kurį investavę šiandien uždirbtume teigiamus pinigų srautus ateityje. Jei investuodama įmonė rizikuoja savo finansiniais ištekliais, ji, žinoma, stengiasi kuo greičiau juos susigrąžinti. Vertinant investavimo galimybes, svarbu ne tik pinigų srautai, bet ir taikomas diskonto koeficientas. Siekiant nustatyti dydį, kuriuo pinigų srautai padidins turimą turtą, reikia šiuos srautus išreikšti esamąja verte. Tai galima padaryti diskontuojant srautus. Tokiu būdu būsimieji grynųjų pinigų srautai tampa ekvivalentiški įplaukų srautams. Gautą dydį galima palyginti su išlaidomis, kurios susidarė investuojant į projektą, ir nustatyti, ar būsimųjų pinigų srautų dabartinė vertė didesnė už išlaidas. Grynieji pinigų srautai reiškia skirtumą tarp piniginių įplaukų ir išlaidų. Galima teigti, kad šiandien gautos pinigų sumos vertė yra didesnė, nei ateityje tokia pat pinigų suma. Laiko privalumas neturėtų būti painiojamas nei su infliacija, nei su rizika. Jei ir nebūtų infliacijos, dabartinis vartojimas būtų vertingesnis už vartojimą ateityje. Tas pats pasakytina ir apie riziką. Tai paaiškinama alternatyvių kaštų koncepcija. Jei pinigų suma gaunama nedelsiant, ji gali būti investuota į vieną ar kelis projektus ir uždirbti pelną. Įplaukų atidėjimas būsimiems laikotarpiams reiškia šiandien prarastą galimybę investuoti. Skirtumas tarp įplaukų esamosios ir būsimosios vertės gali būti suprantamas kaip prarastos investavimo galimybės alternatyvieji kaštai.

  • Ekonomika Referatai
  • 2012 m.
  • 29 puslapiai (8084 žodžiai)
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 43 KB
  • Investicijos ir jų finansavimas
    10 - 1 balsai (-ų)
Investicijos ir jų finansavimas. (2012 m. Birželio 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/investicijos-ir-ju-finansavimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 04:05