Investicinė ekonomika


Akcijos pelno indiferentiškumo taskas. Investiciniu projektu finansavimas. Isvestiniai vp. Investicijų valdymo ypatumai. Finansu rinkos kursinis finansinės investicijos, investavimo rizika, šaltiniai ir reikšmė.. Nepaskirstytojo pelno kainos apskaičiavimas. Kapitalo investavimo sprendimo priėmimo procesas. Ilgalaikiu finansavimo saltiniu kainos nustatymas. Finansinio sverto apskaičiavimas. Finansinės investicijos, vertinimas, sprendimai.

Ekonomikos referatas. Tema. : investavimo esmė, realios ir finansinės investicijos. Santaupos kaip investicijų pagrindas. Investicijų apibrėžimas ir jų ekonominė esmė. Investicijų paklausa ir investicijų funkcija. Investicijų rūšys ir klasifikacija. Bendrieji faktoriai, nulemiantys investicijas tema. : kapitalo investavimo sprendimo priėmimo procesas tema. : įmonės investicinė politika. Investicijų valdymo ypatumai. Investicijų formos. Investicinių projektų rūšys ir jiems keliami reikalavimai. Investicinių projektų finansavimas. Investicinių projektų realizavimo valdymas. Inovacinių investicijų valdymo ypatumai. Investicinio pelno formavimo mechanizmas tema. : investicijos ir finansų strategija. Investavimo sprendimai: paprastų projektų, verslo idėjų ir siūlymų vertinimas, sudėtingesnių projektų finansinio vertinimo apžvalga. Investicinių projektų įvertinimo paprasti būdai. Investicinių projektų įvertinimo diskontavimo būdai. Rizikos valdymo esmė tema. : kapitalo struktūros sprendimai. Kapitalo struktūros įtaka įmonių veiklos finansavimui. Pelningumo analizė. Pelno lūžio taško analizė. Ekonominių svertų įvertinimas. Verslo (operacinio) sverto apskaičiavimas. Finansinio sverto apskaičiavimas. Akcijos pelno indiferentiškumo taškas. Kapitalo struktūros valdymo instrumentai tema. : ilgalaikių investicijų finansavimo šaltiniai ir jų kainos nustatymas. Ilgalaikių investicijų finansavimo šaltiniai. Skolintų finansavimo šaltinių kainos nustatymas. Banko paskolos kainos nustatymas. Obligacijos kainos apskaičiavimas. Lizingo kainos apskaičiavimas. Nuosavų finansavimo šaltinių kainos nustatymas. Nepaskirstytojo pelno kainos nustatymas. Kitų nuosavų finansavimo šaltinių kainos nustatymas tema. : vertybiniai popieriai ir jų rūšys. Vertybiniai popieriai ir jų formos. Verslo įmonių vp. Valstybės skolos vp. Išvestiniai vp. Rizikos valdymas. Draudimasis išvestiniais finansiniais instrumentais. Draudimasis pinigų rinkose tema. : vertybinių popierių rinka. Lietuvos vp rinka. Lietuvos vp rinkos infrastruktū


. Investavimo sprendimai: paprastų projektų, verslo idėjų ir siūlymų vertinimas, sudėtingesnių prieš pradedant nagrinėti investicijų esmę, pirmiausiai reikėtų aptarti santaupas, kurios yra pagrindinis investicijų šaltinis. Paprastoje ekonomikoje pusiausvyra pasiekiama tada, kai santaupos susilygina su investicijomis.

Skirtinguose literatūros šaltiniuose galima rasti įvairių termino santaupos apibrėžimų. Plačiąja prasme santaigi santaupos yra randamos iš disponuojamų pajamų atėmus vartojimo išlaidas. Siaurąja prasme santaupos skirstomos į asmenines, nacionalines ipriverstinės santaupos – situacija, kai šeimos nekontroliuoja savo pajamų, tampančių santaupomis, nors norėtų jas naudoti, arba kai mokesčiai naudojami investavimo projektams finansuoti.

Geriausiai santaupų ekonominę prasmę atspindi santaupų grafikas (žr. pav. ). Jis nusako ryšį tarp tremiantis grafiku, pateiktu pirmame paveiksle, nubrėžta 45o kampo tiesė atspindi gaunamas grynąsias pajamas ir rodo, kad didėjant pajamos atitinkamai didėja vartojimas, darant prielaidą, kad vartotojai visiškai netaupo. Tačiau realiai uždirbtos pajamos nėra lygios vartojimo išlaidoms, nes dalį pajamų vartotojai skiria taupymui. Taigi santaupų kiekį galima nustatyti remiantis vartojimo tiese. Žinoma, vartotojai, esant skirtingam grynųjų pajamų lygiui, elgsis nevienodai. Kai pajamos yra labai mažos, jie bus linkę suvartoti daugiau nei uždirba, Skolinsis arba naudosis aktyviu turtu, kurį sukaupė praeityje. Tada santaupos bus neigiamas dydis. Kai grynosios pajamos išauga, ūkio subjektai padidina vartojimą, tačiau dalis grynųjų pajamų pasilieka santaupų forma. Kuo aukštesnis grynųjų pajamų lygis, tuo didesnės santausantaupų grafikas gaunamas atimant vartojimo tiesę iš 45o tiesės, kaip parodyta antrame paveiksle. Santaupų grafiko nuolydis yra lygus ribiniam polinkiui taupyti, kuris apskaičiuojamas kaip santaupų ir grynųjų pajamų santykis. Ribinis polinkis tapaprastame ekonomikos modelyje taupytojai yra namų ūkiai, o išplėstame modelyje taupo taip pat įmonės (nepaskirstytas pelnas) ir valstybė (perteklinis biudžetas).

Realiai kalbant, taupymas svarbus tuo, kad jis finansuoja materialius įdėjimus, Atsiranda galimybė investuoti. Taupymas išlaisvina išteklius, kuriuos galima skirti šalies kapitalo atsargų didinimui ir tokiu būdu pagaminti daugiau prekių. Žinoma, pasitaiko atvejų, kai pasireiškia neigiamas taupymo poveikio efektas.

  • Ekonomika Referatai
  • 2011 m.
  • 17 puslapių (39338 žodžiai)
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 378 KB
  • Investicinė ekonomika
    8 - 2 balsai (-ų)
Investicinė ekonomika. (2011 m. Birželio 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/investicine-ekonomika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 23:30