Investicinė parama Lietuvos žemės ūkio subjektams ir jos vertinimas


Politologijos kursinis darbas. Įvadas. Investicinės paramos samprata ir specifika. Investicijų esmė. Investicijų rūšys. Žemės ūkio investicijų reikšmė ir tikslai. Žemės ūkio investicijų kryptys. Investicinės paramos finansavimo šaltiniai ir sąlygos. Investicjos į žemės ūkio valdų modernizavimą pagal 2000 – 2006 metų SAPARD programos pirmąją kryptį „Investicijos į pirminę žemęs ūkio gamybą“. Finansiniai šaltiniai ir paramos intensyvumas. Pagrindiniai reikalavimai paramai gauti. Investicjos į žemės ūkio valdų modernizavimą pagal 2004 – 2006 metų BPD priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Finansiniai šaltiniai ir paramos intensyvumas. Pagrindiniai reikalavimai paramai gauti. Investicijos į žemės ūkio valdų modernizavimą pagal 2007 – 2013 KPP priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“. Pirmoji veiklos sritis „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų Bendrijos standartų įgyvendinimas“. Pagrindiniai reikalavimai paramai gauti. Finansiniai šaltiniai ir paramos intensyvumas. Antroji veiklos sritis „Pieno gamyba, pieno apdorojimas, perdirbimas ir tiekimas rinkai“. Pagrindiniai reikalavimai paramai gauti. Finansiniai šaltiniai ir paramos intensyvumas. Trečioji veiklos sritis „Trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas“. Pagrindiniai reikalavimai paramai gauti. Finansiniai šaltiniai ir paramos intensyvumas. Investicinės paramos poveikio žemės ūkio valdų modernizavimui vertinimas. Išvados. Literatūra.


Penkiasdešimt metų trukęs Sovietinis laikotarpis suformavo neefektyvią ūkininkavimo sistemą, kurią atkūrus šalies Nepriklausomybę, buvo būtina reformuoti. Tačiau esminiams žemės ūkio pertvarkymams itin stigo privačių lėšų. Dėl šios priežasties jau nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo įvairiais būdais buvo teikiama valstybės parama žemės ūkiui. Reikėjo reformos žemės ūkiui, kuri buvo pradėta įgyvendinti.

Ši parama leidžia stiprinti žemės ūkį. Bet toks gali būti, tik konkuruodamas rinkose. Valstybė nedelsdama privalo imtis racionalaus ir diferencijuoto lėšų skyrimo kaimui. Juk vienokios valdžios paramos reikia mažą sklypą turinčiam, kitokios – stambiam ūkininkui ar bendrovei, dar kitokios – iš kaimo verslo gyvenančiam žmogui. Vieni turi sulaukti socialinės paramos, kiti – pagalbos prekiniam ūkiui stiprinti ir dalyvauti rinkoje. Ne mažiau svarbi ir trečioji kaimo raidos kryptis – su žeme susijusių smulkių verslų plėtotė. Todėl yra svarbu suprasti investicinės paramos svarbą žemės ūkiui.

Darbo tikslas - išanalizuoti ir įvertinti investicinę paramą pagal KPP priemonę Žemės ūkio valdų modernizavimas.

Darbo uždaviniai:

•Apibūdinti ir išnagrinėti investicinę paramą;

•Apibūdinti ir išanalizuoti investicinės paramos Žemės ūkio valdų modernizavimas svarbą žemės ūkiui;

•Įvertinti investicinę paramą Žemės ūkio valdų modernizavimui.

Tyrimo objektas – investicinė parama Lietuvos žemės ūkiui.

Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizės metodas, palyginimo bei grafinio vaizdavimo metodas.

Tyrimo laikotarpis: 2007 – 2012 m.

1.Investicinė parama – teisės aktų nustatyta tvarka fiziniams ir juridiniams asmenims teikiama finansinė parama žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros investicijoms.

2.Investicijos - piniginės lėšos ir įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta tvarka įvertintas materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas, kuris investuojamas siekiant iš investavimo objekto gauti pelno, socialinį rezultatą arba užtikrinti valstybės funkcijų įgyvendinimą.

3.Šiuo metu yra skiriamos tokios investicjų rūšys: 1) pagal investuotojo įtaką ūkio subjektui:tiesioginės investicijos, netiesioginės; 2) pagal investuotojo nuolatinę buveinę: vidaus investicijos, užsienio investicijos; 3) pagal investuotojo statusą: valstybės investicijos, privačios investicijos, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų investicijos; 4) pagal investavimo objektą: 1) kapitalo investicijos, finansinės investicijos.

4.Keičiantis ekonomikos sistemai, pereinant iš planinės į rinkos ekonomiką, keičiasi ir investicijų politika. Valstybė investuoja į privatų verslą ir gamybą plėtojančias ūkio sritis ir pirmiausia į infrastruktūrą. Tuo tarpu žemės ūkis pertvarkomas daugiausia naudojant nuosavas lėšas bei komercinių bankų paskolas. Valstybė skatina investuoti ir į žemės ūkį, suteikdama valstybinius lengvatinius kreditus, kreditų garantijas, mokesčių nuolaidas, subsidijas.

Investicinė parama Lietuvos žemės ūkio subjektams ir jos vertinimas. (2015 m. Vasario 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/investicine-parama-lietuvos-zemes-ukio-subjektams-ir-jos-vertinimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 06:23