Investiciniai fondai Lietuvoje


Investicinių fondų raida. Investiciniu fondu rusys. Investiciniai fondai referatas. Investiciniai fondai lietuvoje 2011. Pensiju fondu paplitimas. Investiciniai fondai referatai. Investiciniai fondai lietuvoje referatas. Investiciniai fonadai mokslo darbai. Investiciniai fondai lietuvoje 2012. Investiciniu fondu raida lietuvoje.

Ekonomikos referatas. Įvadas. Investiciniai fondai. Investicinių fondų atsiradimas. Investicinių fondų raida Lietuvoje. Investicinių fondų rūšys. Investicinių fondų išlaidos ir mokesčiai. Klasifikavimas pagal investavimo subjektus. Investavimo nauda. Investicinių fondų paplitimas Lietuvoje. Išvados. Literatūra. Priedai.


Darbo struktūra – teorinėje darbo dalyje trumpai apžvelgsime svarbiausius aspektus apie investicinius fondus, jų rūšis ir funkcionavimo ypatumus Lietuvoje. Praktinėje darbo dalyje išanalizuosime investicinių fondų paplitimą Lietuvoje, fondų sudėtis bei investicinių fondų dydžius pagal dalyvių skaičių ir valdomą turtą.

Investicinius fondus pagal jų valdymo būdą galima suskirstyti į aktyviai arba pasyviai valdomus. Aktyviai valdant fondus, atsižvelgiant į valdytojų požiūrį, nuomonę atrenkamos patraukliausios investicijos: pvz., pagal investavimo strategiją nusprendžiama nukreipti lėšas į didžiausią augimo potencialą turinčio regiono įmonių išleistus vertybinius popierius arba geriausias perspektyvas turinčių sektorių bendroves. Po to šios investicijos peržiūrimos, keičiamos. Tuo tarpu pasyviai valdomas fondas investuoja tomis pačiomis arba panašiomis kaip indekso, sekančio tam tikros rinkos ar sektoriaus pokyčius, kompozicija. Tokio fondo investicijų portfelį sudaro tik į indeksą įeinantys vertybiniai popieriai. Kadangi valdant fondus pasyviai nereikia analizės, prognozių ir valdytojo darbo, tad pasyviai valdomų fondų administraciniais valdymo mokesčiai mažesni: pvz., turto valdymo mokestis pasyviai valdomuose fonduose dažniausiai nesiekia 1 proc., o aktyviai valdomuose – apie 1-2 proc., tačiau gali siekti 3 proc. ir daugiau. Kita vertus, aktyviai valdomi fondai gali pasiekti didesnę negu vidutinę rinkose grąžą (tačiau tik nedaugeliui valdytojų nuolatos pavyksta viršyti rinkos vidurkį, kuris matuojamas akcijųarba obligacijų indeksų pokyčiais), tuo tarpu indekso fondai pasiekia grąžą, lygią (arba labai artimą) indekso, kurį seka fondas, grąžai [5].

Iš paveikslo matome, jog Lietuvoje yra 95,90 proc. aktyviai valdomų kolektyvinio investavimo subjektų. Tik likusi dalis 4,1% KIS yra valdomi pasyviai.

Išanalizavus pagal šį kriterijų investicijas į KIS pagal valdymo įmonės, paaiškėjo, kad skirtingos įmonės laikosi skirtingos investavimo į KIS strategijos: vienos investuodamos KIS turtą į kitus KIS labiau orientuojasi į pasyviai valdomus fondus (UAB „Synergos Capital International“, UAB „Finasta Asset Management“), tačiau dauguma, kaip rodo ir bendri duomenys, daugiausiai investuoja į aktyviai valdomus KIS (UAB „SEB investicijų valdymas“, UAB „Snoras Asset Management“. Išnagrinėjus 2009 m. pabaigoje buvusių pozicijų dydį, paaiškėjo, kad didžiausios vieno KIS investicijų į vieną kitą KIS vertė buvo specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, „Ūkio banko investavimo galimybių fondas“ subfonduose, kurie pagal savo strategiją investuoja iki 100 proc. į vieną ar kelis biržose prekiaujamus KIS. Be šio fondo iš viso bendrame KIS portfelyje buvo 31 pozicija, didesnė nei 5 proc., tad daugelis investicijų į KIS buvo santykinai mažos. Didžiausia absoliutinė vienos KIS investicijos į kitą KIS vertė siekė 9,3 mln. Lt, o mažiausios –2,3 tūkst. Lt. Vidutiniškai KIS turimų investicijų kitame KIS vertė siekė 0,97 mln. Lt, o vidurkis buvo 154,7 tūkst. Lt. [5].

Galima išskirti šiuos pagrindinius investicijų į KIS privalumus ir trūkumus:

Trūkumai: Investuojant į kitus KIS padidėja investuotojų sumokamų atskaitymų suma: investuojančio KIS dalyviai gali sumokėti kito KIS taikomą platinimo mokestį (atskaitymą nuo investuoto turto), taip pat kito KIS valdytojų taikomą turto valdymo bei kitus mokesčius. Šie netiesioginiai kaštai atskleidžiami per sąlyginį BIK (bendrąjį išlaidų koeficientą), skelbiamą KIS metų ataskaitose.

Privalumai: Investicijos į kitus KIS leidžia labiau diversifikuoti investicijų portfelį, dėl to sumažėja KIS investicijų portfelių rizika; investavimas į KIS gali sumažinti fondo investavimo kaštus, nes atitinkamų plačiai diversifikuotų portfelių sukūrimas ir tiesioginis investavimas į akcijas galbūt pareikalautų daugiau komisinių finansų tarpininkams ir dėl sąlyginai nedidelių investavimo sumų būtų brangesnis. Investavimas per kitus KIS leidžia pasinaudoti didesne kitų valdytojų kompetencija, o sėkmingai investavus, KIS investuotojų sumokami papildomi atskaitymai atperkami didesne grąža nei būtų gauta tiesiogiai investuojant.

  • Ekonomika Referatai
  • 2011 m.
  • 19 puslapių (4645 žodžiai)
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 492 KB
  • Investiciniai fondai Lietuvoje
    10 - 1 balsai (-ų)
Investiciniai fondai Lietuvoje. (2011 m. Vasario 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/investiciniai-fondai-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 16:00