Investicinio patrauklumo ir makroekonominių rodiklių sąveika


Finansų referatas. Įvadas. Investicinis patrauklumas ir makroekonominiai rodikliai. Investicinis patrauklumas. Makroekonominiai rodikliai. Investicinio patrauklumo ir makroekonominių rodiklių sąveika. Infliacijos poveikis investiciniam patrauklumui. Bvp poveikis investiciniam patrauklumui. Nedarbo lygio poveikis investiciniam patrauklumui. Išvados. Literatūra.


Tyrimo problemos aktualumas - Paprastai investicinis patrauklumas suprantamas kaip investavimo sąlyga, darantį įtaką investuotojui, kuris renkasi investavimo objektą. Investicijos gali būti skirtos projektui, įmonei, korporacijai, miestui, regionui arba šaliai. Visoms investicijoms didelį poveikį daro besikeičianti šalies ekonomika. Keičiantis ekonomika pinigų vertė pakylą arba nuvertėja, vieni produktai tampa paklausesni už kitus, darbuotojų kvalifikacija kelia arba žlugdo įmonės reitingus. Dėl šių priežasčių investuojant svarbu nuolat analizuoti šalies infliacija, BVP ir nedarbo lygi. Tik šios analizės gali būti didžiulė sėkmė investuojant savo kapitalą.

Probleminis klausimas – investicinis patrauklumas ir makroekonominių rodiklių sąveika.

Tyrimo objektas –

Darbo tikslas – Išanalizuoti investicinio patrauklumo ir makroekonominių rodiklių sąveiką..

Aptarti investicinį patrauklumą ir makroekonominius rodiklius.

Išanalizuoti investicinio patrauklumo ir BVP, infliacijos ir nedarbo lygio tarpusavio sąveiką.

Mokslinėje literatūroje vis dažniau taikomas terminas „investicinis patrauklumas“. Investicinis patrauklumas tai konkretaus investuotojo požiūris į investavimo objektą. Jis gana skirtingas strateginiam, tiesioginiam ir portfeliniam investuotojui. Pagrindinis patrauklumo kriterijus investuotojui-kreditoriui būtų įmonės galimybė vykdyti įsipareigojimus sumokant kapitalą su palūkanomis, o investuotojui dalyvausiančiam versle – įmonės galimybė įsisavinti investicijas, padidinti investuotojo akcijų vertę, užimti didesnę rinkos dalį. Investicinio patrauklumo formavimo programa strateginiams investuotojams turi skirti dėmesį faktoriams, stimuliuojantiem investuotojus talpinti pagrindines gamybos galias, mokslinės vystymosi laboratorijas, pagrindinius ofisus, o taip pat marketingo tarnybas – šalies teritorijoje. Programa tiesioginiams finansiniams investuotojams turi būti nukreipiama faktorių vystymuisi pagalbai, demonstruojančiai rizikingo finansavimo objektų investicinį potencialą. Juos sieja – įmonės strategijos ir verslo-modelio buvimas, galintis aprūpinti aukštą augimo potencialą, vadybos kvalifikaciją, kultūros lygis ir korporaciniai savitarpio santykiai, mechanizmai, aprūpinantis finansinio investuotojo likvidų išėjimą akcijų pardavimų fondo rinkoje arba strateginiam investuotojui keliu per 3-7 m

L. Geižutienė ir V. P. Sudžius pateikia sąvoką „Investicinis patrauklumas“, kuri apibūdina investuotojo nusiteikimą dėl numatomo investavimo į pasirinktą veiksnį (Geižutienė L., Sūdžius V. P., 2011). Investicinis patrauklumas skiriasi strateginių, tiesioginių ir portfelinių investuotojų požiūriu. Vienas pagrindinių investicinio patrauklumo veiksnių yra galimybė sulaukti palūkanų už investicijas ir pelnytą riziką. Šiek tiek kitaip suprantama investicinio patrauklumo sąvoka verslo atžvilgiu, šiuo atveju 11 finansinio investicinio projekto įgyvendinimo atveju, - tai galimybė įsisavinti tinkamai lėšas, taip pasiekiant maksimalią visapusišką naudą, tokiu būdu padidinant savi pranašumą rinkos atžvilgiu, ar kiti numatomi strateginiai investiciniai faktoriai. Apibendrinant galime teigti, kad investicinis patrauklumas nurodo investuotojo poreikių ir įvertintų finansinio investicinio projekto vertinimo rodiklių, rizikos atitiktį (Martinkutė 2006). Investicinis patrauklumas tampa svariu argumentu, nes tik remiantis juo galimi tolimesni vertinimo etapai ir tolimesnis pačio projekto įgyvendinimas. Tad patenkinti investavimo patrauklumo vertinimo sąlygas, reikalinga surinkti ir susisteminti visą turimą informaciją apie visą numatomą finansinį investicinį projektą ir ypač svarbu išskaidyti atskiras tam tikrų numatomų veiksnių veikiamas projekto dalis. Vertinimas dažniausiai vyksta laike (vertinant pasirinktą tinkamos apimties ataskaitinį laikotarpį), todėl kreipiamas dėmesys į prieš tai minėtų tikslų ir uždavinių vykdymą laike, o disponuojant pagrįstais tinkamais duomenimis galime nustatyti konkrečią projekto pridėtinę vertę, pvz. socialinę ar ekonominę naudą (Žydžiūnaitė V., 2010). Būtinam ekonominiam ir socialiniam finansinio investicinio projekto vertinimui pritaria dauguma mokslininkų, nagrinėjusių tokio pobūdžio investicinių projektų vertinimą. Remiantis Савчук В. П., Прилипко С. И., Величко Е. Г. (1999) teiginiais, investuotojams renkantis projektą iš daugiau alternatyvų, verta apskaičiuoti ekonominius ir socialinius kriterijus. Tokie mokslininkai, kaip J. Bivainis (1998), A. Griškevičius (1998), V. Jakštas (1998), rekomenduoja, atliekant investicinio projekto vertinimą, pasitelkti kompleksinę analizę, kuri susideda iš ekonominės, finansinės ir socialinės analizės.

  • Finansai Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (2942 žodžiai)
  • Universitetas
  • Finansų referatai
  • Microsoft Word 30 KB
  • Investicinio patrauklumo ir makroekonominių rodiklių sąveika
    10 - 10 balsai (-ų)
Investicinio patrauklumo ir makroekonominių rodiklių sąveika. (2015 m. Lapkričio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/investicinio-patrauklumo-ir-makroekonominiu-rodikliu-saveika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 14:39