Investicinių fondų klasifikavimas


Finansų kursinis darbas. Įvadas. Investiciniai fondai. Investicinių fondų atsiradimas. Investicinių fondų apibrėžimų įvairovė. Investicinių fondų rūšys. Akcijų fondai. Obligacijų fondai. Mišrūs fondai. Pinigų rinkos. Fondų fondai. Pensijų fondai. Pensijų atsiradimo istorija. Pensijų fondų atsiradimas Lietuvoje. Pensijų kaupimo dalyviai. Pensijų pakopos. I pakopa rba sodra. II pakopa. III pakopas. Investicinių fondų pasiūla Lietuvoje. Investicinių fondų reitingavimas. Investicinių fondų pelningumas. Sharp‘o rodiklis. Standartinis nuokrypis. Jenseno rodiklis. Treynoro koeficientas. Alfa ir Beta rodikliai. Investicinių fondų analizė. Investicinių fondų rodiklių palyginimas. Išvados. Literatūros sąrašas.


Šiandieninis pasaulis itin sparčiai tobulėja – tobulėjimą galima fiksuoti ne tik dienomis, bet ir valandomis. Taip sparčiai lekiančiame pasaulyje laikas tampa itin svarbus pinigų atžvilgiu, todėl visi žmonės stengiasi kaupti pinigus – taupyti dėl geresnės ateities (atsisako šiandieninio vartojimo, dėl didesnio vartojimo ateityje). Taupymas neapsiriboja vien tik „pinigų dėjimu į kojines“, šiomis dienomis pasaulis siūlo inovacijas taupyme. Finansinės institucijos – išsivyščiusios bei siūlančios galimybę turimą turtą investuoti ne tik į vietines rinkas, o taip pat ir tarptautines rinkas.

Pasaulyje apstu institucijų, kurioms galima patikėti savo turimas papildomas lėšas. Investicinės bendrovės, maklerių įmonės siūlo investuoti savo lėšas į tam tikrus investicinius fondus. Kiekvienas investuojantis savo lėšas turi galimybę nuspręsti kokiam investiciniam fondui jis nori patikėti savo pajamas, tačiau bet kokio pasirinkimo atveju investuotoją lydi rizika – netekti savo lėšų. Reikia neužmiršti svarbiausio dalyko – kuo didesnė rizika, tuo didesnė investicinė grąža. Norint įvertinti riziką, reikia įvertinti pagrindinius rodiklius, kurie leistų suprasti apie pasirinktą investicinį fondą.

Darbo objektas. Investicinių fondų klasifikavimas ir jų rūšys.

Darbo tikslas. Išnagrinėti investicinių fondų rūšis, įvertinti investicinių portfelių rodiklius.

Darbo uždaviniai.

3. palyginti pasirinktus investicinius fondus pagal jų pagrindinius rodiklius.

Darbo struktūra. Darbą sudaro 2 pagrindinės dalys – teorinė bei praktinė. Pirmoje dalyje aprašomos investicinių fondų rūšys, pateikiami pagrindiniai rodikliai, jų aprašymai. Praktinėje dalyje – palyginami pagrindiniai rodiklių trijų skirtingų investicinių fondų.

1.1 Investicinių fondų atsiradimas

Investicinių fondų veiklos pradžia Lietuvoje reikėtų laikyti laikotarpį nuo nepriklausomybės atkūrimo, kai už investicinius čekius buvo galima įsigyti įvairių kontroliuojančių bendrovių akcijų. Pirmasis investicinis fondas Lietuvoje atsirado 2001 m. Birželio 1 d. Tai buvo IKKB „ NSEL 30“ indekso fondas.

Investicinių fondų apibrėžimų įvairovė

Iš pateiktų investicinio fondo sąvokos apibrėžimų galima pastebėti, kad visos sąvokos pateikiamos skirtingai, tačiau jas visas vienija bendras požymis, investuotojų suneštos lėšos į vieną bendrą vietą – investicinį fondą.

2.2 Obligacijų fondai

Nors ir didžiąją investicinių fondų dalį sudaro pinigų rinkos, obligacijų fondai ir akcijų fondai, tačiau egzistuoja ir kiti investiciniai fondai toki kaip:

Alternatyvūs fondai – šie fondai tradiciškai yra pasiekiami tik instituciniams investuotojams dėl savo brangumo, investicijų masto ir žinių reikalavimo. Prie alternatyvių investicijų yra priskiriamos investicijos į nekilnojamąjį turtą, tauriuosius ir pramoninius metalus, užsienio valiutas, žemės ūkio produktus bei kita;

Be visų išvardintų investicinių fondų galima paminėti tokius fondus kaip regionų ar šalių, skirtingų verslo sektorių, pasaulio akcijų,socialiai atsakingi, didelės kapitalizacijos įmonių, mažos kapitalizacijos įmonių ir vertės.

Pradėjusi pensijų sistemos kūrimą, tarpukario nepriklausoma Lietuva neturėjo galimybės jo užbaigti. Sovietų Sąjungos okupacija lėmė tolesnę pensijų sistemos raidą penkeriems de-šimtmečiams. Tuo laikotarpiu Lietuvos gyventojų apsaugai senatvėje buvo taikoma Sovietų Sąjungos pensijų sistema. Ji veikė iki pat atkuriant Nepriklausomybę 1990 m. kovo 11 d. Dar daugiau, kaip žinia, iš pensijos asmenys gyvena vidutiniškai du dešimtmečius, o teisę įją įgyja dirbdami tris–keturis dešimtmečius. Todėl dar ir dabar Lietuvoje gyvena žmonės, kurių teisės į pensiją buvo „uždirbtos“ veikiant sovietinei pensijų sistemai.

Šiuo metu Lietuvoje egzistuoja trys pensijų pakopos. Pensijų kaupime dalyvauja du pagrindiniai objektai, tai yra SODRA ir lėšas kaupiantysis asmuo. Pirmoji – bazinė pensija, kuri yra kaupiama tik sodroje. Antroji – SODRA pius pensijų kaupimo įmonė. Trečioji kitaip vadinama savanoriškas pensijos kaupimas, kai asmuo papildomai įsineša norimą pinigų sumą.

Lietuvoje pagal įstatymus yra skiriami du tipai licencijuotų investicinių fondų: specialieji ir suderinamieji. Pastarieji išsiskiria tuo, kad investicinių fondų bei investicinių bendrovių veiklą reglamentuoja Europos Sąjungos lygiu priimti teisės aktai. ES reglementuojami teisės aktai padeda investuotojams nustatyti dižiausius apsaugos standartus bei šiems subjektams (investiciniams fondams) – griežtus rizikos valdymo bei skaidrumo reikalavimus. Suderintieji investiciniai investavimo subjektai yra siejami su mažesne rizika. Be to, įvykdžius įstatymo nustatytus reikalavimus suderintojo investavimo subjekto investiciniai vienetai gali būti platinami itoje ES valstybėje. Suderinamasis invetavimo subjektas turi būti išperkamas bet kada jų turįtojui pareikalavus.

Specialiojo investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos negali būti platinami kitoje valstybėje narėje ir kuriam netaikomi Europos Sąjungos teisės reikalvimai.

  • Finansai Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 25 puslapiai (5061 žodis)
  • Mokykla
  • Finansų kursiniai darbai
  • Microsoft Word 232 KB
  • Investicinių fondų klasifikavimas
    10 - 8 balsai (-ų)
Investicinių fondų klasifikavimas. (2015 m. Gegužės 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/investiciniu-fondu-klasifikavimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 00:29