Investicinių projektų vertė


Ekonomikos konspektas. Investicinių projektų vertė ir efektyvumas. Finansinė analizė. Rizikos įvertinimas, keičiant pinigų srautą. Rizikos įvertinimas, naudojant diskonto koeficientą. Ekonominė analizė. Investicinio projekto ekonominė vertė. Slaptoji kaina. Žemės alternatyviosios išlaidos. Projekto kapitalo alternatyviosios išlaidos. Transferiniai mokėjimai. Biudžeto kontrolės tikslas. Ekspertinis vertinimas. Kompleksinis vertinimas. Kompiuterizuotas finansinių funkcijų skaičiavimas.


Egzistuoja šio metodo modifikacija, kai skirtingų sąlygų variantams pagal nustatytą metodiką priskiriamos tikimybės ir skaičiuojama jų vidutinė kvadratinė paklaida (projektui). Didesnė paklaida rodo didesnę riziką. Pasirinkti paprastą ar modifikuotą imitacinio modeliavimo metodą sprendžia investicinių projektų vertintojai. Praktiniam šio metodo taikymo supaprastinimui reikia parengti ūkio ir šalies bendrosios plėtotės scenarijus, kurie bendriausia forma leistų sudaryti šių sąlygų variantus, reikalingus investiciniam projektui vertinti.

čia: - diskonto koeficientas, kuriuo perskaičiuojami projekto grynųjų pinigų srautai, vertinant riziką;

Koeficientu diskontuojami projekto grynųjų pinigų srautai ir nustatoma riziką įvertinanti jų dabartinė vertė [2]:

Priimtinesniu laikomas projektas, kurio didesnė. Rekomenduojama atmesti projektus, kurių <0.

Ekonominė analizė leidžia pagrįsti parengto projekto priimtinumą nacionalinei ar regioninei ekonomikai, įmonės strateginiam planavimui, projektiniams sprendimams priimti.

Mokesčiai biudžetui bruto / finansiniai ištekliai (realizacinių pajamų ir sąnaudų šioms pajamoms gauti skirtumas)

Investicinio projekto ekonominė vertė suprantama kaip bendra vertė, kuri yra nustatoma, įvertinus projekto investicijas, veiklos išlaidas ir pajamas, įvertinus įvairius mokėjimus (mokesčiai, subsidijos, nurašomos paskolos, mokesčių lengvatos, pašalpos ir pan.) ir išteklių vidaus rinkos iškraipymus.

paskirstyti išteklius, identifikuoti vietinių išteklių stygių ir jam reikalingų lėšų kiekį;

apskaičiuoti projektui finansuoti reikalingą paskolų dydį, atsižvelgiant į realų valiutos kursą, gauti finansavimą;

Ši vertinimo metodika orientuota į pelno siekiančių projektų vertinimą. Investiciniams projektams, kurių pagrindiniai tikslai nukreipti gyventojų socialiniams poreikiams tenkinti bei tam tikroms valstybės funkcijoms (tokioms kaip šalies gynyba, teisėtvarkos užtikrinimas, fundamentaliojo mokslo plėtojimas ir pan.), pateikiamą metodiką rekomenduojama papildyti socialine analize. Ji praplėstų kompleksinį vertinimą ir padarytų adekvatesniu minėtiems tikslams.

Reikalingą informaciją apie projekto pajamas ir išlaidas galima gauti iš prognozuojamų finansinių ataskaitų (finansinės padėties pakitimų ataskaitos, pelno ir pelno paskirstymo ataskaitos), taip pat iš projekte numatytų gamybos ir naudojamų išteklių apimčių. Si informacija yra pagrindas vėlesniems perskaičiavimams, naudojant slaptąsias kainas.

Slaptųjų kainų nustatymo principai yra skirtingi, ir dažniausiai priklauso nuo galimybės panaudoti tarptautinės (vidaus) rinkos kainas.

Perskaičiavimo koeficientas naudojamas, kai reikia tiesiog perskaičiuoti išlaidas ir pajamas. Pokyčio koeficientas leidžia nustatyti absoliučius skirtumus tarp neperskaičiuotų išteklių išlaidų ir išteklių alternatyviųjų išlaidų.

Metinės išteklių vertės dauginamos iš perskaičiavimų koeficientų arba keičiamos, naudojant pokyčio koeficientus. Taip yra gaunamos metinės svarbiausių išteklių alternatyviosios išlaidos. Norint įvertinti laiką, būtina diskontuoti metines alternatyviąsias išlaidas. Svarbiausios išteklių vertės pasikeičia, kai jas perskaičiuojama slaptosiomis kainomis.

Priklausomai nuo projekto pobūdžio, jį sudaro skirtingi ištekliai, kuriuos galima detaliau skirstyti . Šis suskirstymas reikalingas tam, kad įvertinti alternatyviąsias išlaidas. Išteklių alternatyviąsias išlaidas sąlygoja kitų geresnių išteklių panaudojimo alternatyvos atsisakymas pasirinktam projektui įgyvendinti. Alternatyvos, pavyzdžiu, būtų importo keitimo nuosava gamyba projektai, importuojamus išteklius taupančios gamybos plėtojimo projektai ir pan. [2]. Įvairiems ištekliams (eksportuojamiems ir importuojamiems gaminiams, žemei, kapitalui, darbo ištekliams) alternatyviosios išlaidos nustatomos skirtingai. Metodikose siūloma naudotis slaptųjų kainų principu. Alternatyviosios išlaidos išreiškiamos pasaulinių kainų ir vidaus kainų lygmeniu.

Slaptųjų kainų metodika padeda įvertinti investicinio projekto efektyvumą. Kai nustatomos investicinio projekto alternatyviosios išlaidos, pereinama prie finansinės analizės ir rizikos rodiklių skaičiavimo.

Tarptautiniuose mainuose dalyvaujančių išteklių alternatyviosios išlaidos priklauso ne tik nuo gamybos savikainos, o taip pat ir nuo valstybės ekonominės politikos (pavyzdžiui, veiklos skatinimas, muitai, draudimas, kvotos, eksporto / importo sąlygos, kt.). Projektų vykdymą įtakoja ir prekių vidaus ir pasaulio rinkų kainų skirtumas. Rengiant tarptautinius investicinius projektus, būtina įvertinti gamybos, muitų, subsidijų alternatyviąsias išlaidas.

Būtina įvertinti kvalifikuoto ir nekvalifikuoto darbo alternatyviąsias išlaidas. Reikšmingas skirtumas atsiranda dėl darbo pasiūlos atskiruose regionuose (kaimuose, rajonuose, didmiesčiuose), kur ypatingai skiriasi kvalifikuoto ir nekvalifikuoto darbo kainos. Priežastys gali būti įvairios: kvalifikuoto darbo trūkumas, specialistų mažėjimas dėl rinkos kainos, įvairių socialinių išmokų, lengvatinių sąlygų, kompensacijų, kt. Visos šios priežastys gali stipriai įtakoti ir investicinio projekto alternatyviąsias išlaidas.

Žemės alternatyviosios išlaidos – tai projekto žemės kaina, kuri yra vertinama kaip kapitalas (pirkimas) arba kaip metiniai mokėjimai (renta). Jei žemė yra nuomojama, tai alternatyviosios išlaidos žemei gali būti būsimosios nuomos mokėjimų dabartinė vertė [2]. Žemės alternatyviąsias išlaidas gali formuoti: rentos mokėjimai rinkos kaina, kai projekto žemę valdo pats žemės savininkas, ir produkcijos pasiūla, kai gamyba vyksta valstybės žemėje.

Projekto kapitalo alternatyviosios išlaidos - tai yra pelno norma, kuri gali būti gauta, taikant alternatyvinį investicinį projektą. komercinė palūkanų norma gali būti alternatyva investuoti į projektą. Tai formuoja kapitalo alternatyviąsias išlaidas. Tačiau rinkos palūkanų normas veikia infliacija, kurią reikia įvertinti rengiant projektą. Šis vertinimas yra naudinga informacija apie projekto pelningumą.

Transferiniai mokėjimai – tai išlaidos, už kurias mainais tiesiogiai negaunamos jokios prekės ar paslaugos, t.y. projekte numatyti mokesčiai, baudos, rinkliavos, labdara, kurios mažina apskaičiuojamą rentabilumą, bet didindama produkcijos savikainą.

Biudžeto kontrolės tikslas – kuo tiksliau suskaičiuoti realias išlaidas bei pajamas ir jas palyginti su planuotais projekto dydžiais bei nustatyti skirtumus. Šie skirtumai yra nusakomi projekto atliktais darbais, t.y. sukurtoji vertė (earned value) kuri nurodo, kiek lėšų turėjo būti išleista. Sukurtąją vertę galima apskaičiuoti:

Jei išlaidų skirtumas yra mažesnis ar lygus 0, tai teigiamas rodiklis, jei lygus ar didesnis – nepageidaujamas nukrypimas nuo biudžeto.

Jeigu investiciniams projektams vertinti pateiktame projekte nebuvo vertinimo kriterijų reikšmių, jos skaičiuojamos aukščiau pateiktais finansinės ir ekonominės analizės metodais.

Patikrinamas kriterijų reikšmių atitikimas minimaliems reikalavimams, kurie keliami šiems investiciniams projektams. Minimalius reikalavimus nustato ekspertų komisija, remdamasi vertinimo metodikos reikalavimais bei rodiklių vidutinių reikšmių ūkio šakai ar ekonomikai statistika. Siūloma atmesti projektus, kurių:

Nustatomos investicinių projektų kompleksinio reikšmės, atsižvelgiant į vertinimo kriterijų svarbą. Šioms reikšmėms nustatyti rekomenduojama naudotis 6.3 lentele.

įvertinti projektą, atsižvelgiant į įgyvendinimo ir aplinkos sąlygas, kurios nebuvo įvertintos parengiant projektą ir todėl nepateko į finansinę analizę.

Investicijų apskaitos funkcijos. Finansų pasaulyje daug operacijų susijusių su kapitalo investicijomis, atliekama pagal vadinamąjį rentos schemą, kai tam tikrą laikotarpį periodiškai mokamos dažniausiai vienodos sumos. Kiekvieną periodą skaičiuojami procentai nuo vis kintančios sukauptos ar negrąžintinos sumos. Šie procentai traktuojami kaip [palūkanos ar diskontas (nuolaida). Žinoma, sumos procentus apskaičiuoti nesunku ir be funkcijų. Tačiau dažnai reikia procentus skaičiuoti ir nuo praėjusiais periodais sukauptų procentų, o tokių periodų gali būti kelios dešimtys. Be to, apskaitai gali būti keliami įvairūs papildomi reikalavimai – sumų balanso, numatyto periodų skaičiaus ar mokėjimų dydžio ir pan. tuomet labai patogu naudotis šiems tikslams specialiai sukurtomis investicijų apskaitos funkcijomis.

PMT (payment) – vienodų periodinių mokėjimų dydis (paprastai į pmt įeina ir pagrindinė suma ir palūkanos);

VALUES – periodinių mokėjimų dydžiai, jei jie yra nevienodi. Šios reikšmės nurodomos bloko koordinatėmis arba masyvu.

DB (cost;salvage;life;period;month) – skaičiuoja nusidėvėjimą kiekvieno apskaitos periodo metu mažėjančios vertės metodu. Čia cost – pradinė įrangos vertė; salvage – liekamoji vertė; life – per kiek metų įranga nuvertėja (naudingas turto gyvavimo laikas); period – per kuriuos metus, mėnesį norite suskaičiuoti nuvertėjimą – periodas; month – mėnesių skaičius pirmaisiais įrangos įsigijimo metais (jei praleista, laikoma, kad lygu 12). Pvz., universitetas nusipirko kompiuterinės įrangos už 100 tūkst. Lt metų viduryje, jos gyvavimo laikas 6 metai. Liekamoji vertė po šešių metų bus 10 tūkst. Lt. Reikia apskaičiuoti įrangos nuvertėjimą per 4 metus. Surinkus =DB(100000;10000;6;4), gauname atsakymą (rezultatas suapvalinamas) – 10,075 Lt.

DDB (cost;salvage;life;period;factor) - skaičiuoja nusidėvėjimą kiekvieno apskaitos periodo metu dvigubai mažėjančios vertės ar kitu pasirinktu metodu. Skaičiuojant dvigubai mažėjančios vertės metodu nusidėvėjimo norma yra kintama. Nusidėvėjimas yra didžiausias per pirmąjį periodą, o kitų periodų metu mažėja. Jei norima, kad būtų taikomas dvigubai mažėjančios vertės metodas, reikia pakeisti factor argumento reikšmę. Čia cost – pradinė (turto įsigyjimo) vertė; salvage – turto likvidacinė vertė pasižbaigus naudingo naudojimo laikotarpiui; life – laikotarpis, per kurį turtas nusidėvi iki likvidacinės vertės (naudingasis naudojimo laikotarpis); period – konkretus nusidėvėjimo periodas; factor – laipsnis, kuriuo mažėja turto vertė. Jei šis argumentas praleistas, jo reikšmė laikoma lygi 2 (dvigubai mažėjančios vertės metodas). Pvz., įsigytas įrenginys už 2400 Lt, naudingojo naudojimo laikas 10 metų, likvidacinė įrenginio vertė – 300 Lt. Nusidėvėjimas per pirmąją eksploatavimo dieną apskaičiuojamas: =DDB(2400;300;3650;1), gauname 1,32 Lt.; nusidėvėjimas per pirmąjį mėnesį: =DDB(2400;300;120;1;2) lygu 40,00 Lt.

FVSCHEDULE (principal;schedule) – skaičiuoja būsimąją pradinės sumos vertę, kai palūkanų norma atskirais periodais yra skirtinga.

IRR (values;guess) – skaičiuoja pinigų srautų sekos vidinę pelno normą. Ji apskaičiuojama kaip ir visos investicijos pelno norma, gauta už investuotą kapitalą (neigiamos reikšmės) ir periodines pajamas (teigiamos reikšmės). Values – duomenų sritis, kuriai apskaičiuojamas įplaukų procentas (gali būti teigiami ir neigiami skaičiai – atitinkamai pelnas ir įmokos už paskolą). Tekstas, loginės vertės, tušti langeliai ignoruojami. Guess – numanomas pelno procentas. Pvz., verslo pradėjimui reikia 70 tūkst. Lt. Planuojamas pelnas per pirmuosius penkis metus atitinkamai 12, 15, 18, 21 ir 26 tūkst. Lt (skaičiai įvedami į bloką). Po keturių metų investicijų atsipirkimo procentas bus 2,12%, po penkių metų 8,66%. Norint suskaičiuoti investicijų atsipirkimo greitį po dviejų metų, reikia įskaičiuoti guess (numanomas procentas): =IRR(12000;15000;-10%) - -44,35%.

NPV (rate;value1;value2;...) – skaičiuoja grynąją dabartinę pinigų srautų iš investicijos vertę, kai nurodyta diskonto norma (plačiau 6.6 skyriuje).

RATE (nper;pmt;pv;fv;type;guess) – skaičiuoja vienodo dydžio pinigų srautų palūkanų normą per vieną periodą. Guess – numanomas procentas; jei praleidžiamas, laikoma, kad jis lygus 10%. Pvz., reikia suskaičiuoti paskolos palūkanas už 8 tūkst. Lt paskolą keturiems metams, kai įmokos kas mėnesį po 200 Lt: =RATE(48;-200;8000) – 0,77%. Čia suskaičiuojamos palūkanos per mėnesį, nes periodas yra mėnuo. Metinės palūkanos bus 0,77%*12 = 9.24%.

no_switen) – skaičiuoja turto nusidėvėjimą atskiru arba keliais nuosekliais periodais mažėjančios vertės arba kitu metodu.

  • Ekonomika Konspektai
  • 2013 m.
  • 22 puslapiai (4256 žodžiai)
  • Ekonomikos konspektai
  • Microsoft Word 72 KB
  • Investicinių projektų vertė
    10 - 3 balsai (-ų)
Investicinių projektų vertė. (2013 m. Lapkričio 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/investiciniu-projektu-verte.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 21:51