Inžinerinė medžiagų mechanika


Mechanikos konspektas.

Naudojama schematizacija. Išorinės jėgos. Apkrovos. Vidinės jėgos. Pjūvio metodas. Įrąžos. Priimta laikytis tokių įrąžų ženklų taisyklių. Įtempiai. Ryšiai tarp įrąžų ir įtempių. Normalinį įtempį laikome teigiamu. Tangentinį įtempį laikome teigiamu. Poslinkiai ir deformacijos Taško linijinis poslinkis. Atkarpos kampinis poslinkis. Linijinė deformacija. Kampinė deformacija. Pagrindinės prielaidos ir hipotezės. Σ Eε , τ Gγ. Poslinkių mažumo prielaida. Sen Venano principas. Plokščiųjų pjūvių Bernulio hipotezė. Superpozicijos principas. Tempimas ir gniuždymas. Tempiami ir gniuždomi konstrukcijų elementai. Centriniu tempimu arba gniuždymu. Tiesaus strypo ašinė jėga. Deformacijos , strypo matmenų pokytis. Ε ≤ εlim , w ≤ wlim. Deformavimo darbas , potencinė energija. Savojo svorio įtaka vertikaliam strypui. Tempiamų gniuždomų strypų sistemos. Laisvumo laipsnis. Mechaninės medžiagų savybės. Savybių tyrimas Mechaninės savybės. Tempimo bandymas. Proporcingumo riba σpr Fpr A. Tamprumo riba σe. Takumo įtempis σY FY A. Stiprumo riba σU FU A. Trūkimo suirimo riba σfr Ffr A. Tikras trūkimo įtempis sfr Ffr *. Ε *= ln + ε. Sąlyginis takumo įtempis. Baušingerio efektu. Gniuzdymo bandymas. Savybių kitimas dėl įvairių veiksnių. Temperatūros įtaka. Apkrovimo greičio įtaka. Įtempių ir deformacijų būvis. Įtempimų būvis. Svarbiausieji įtempimai. Įtempių būviu. Svarbiausiosiomis plokštumomis. Svarbiausiaisiais įtempiais. Dviašis įtempių būvis. Svarbiausieji įtempiai yra ekstremalūs. Deformacijų būvis. Svarbiausiosios deformacijos. Bendrasis huko dėsnis. Tūrine deformacija. Priklausomybė tarp tampriosios medžiagos deformatyvumo rodiklių. Optinis poliarizacinis metodas. Konstrukcijų elementų skaičiavimo metodai.


Dėl vidinių jėgų kinta kūno dalelių tarpusavio padėtis, kūnas deformuojasi. Nors išorinės jėgos yra vidinių jėgų atsiradimo priežastimi, tačiau jų kryptys ne visada sutampa!

Deformacija yra kūno dalelių tarpusavio padėties pokyčių intensyvumo matas.Skiriamos linijinė ir kampinė deformacijos. Kampinė deformacija dar vadinama šlyties.

2.3 Stiprumas. Bet koks konstrukcijos elementas ima irti tada, kai jo įtempiai pasidaro pernelyg dideli, kai įtempis kuriame nors taške viršija tam tikrą reikšmę. Negana užtikrinti, kad įtempis tos reikšmės neviršytų, reikia dar ir šiokios tokios stiprumo atsargos, rezervo. Konstrukcijų projektavimo taisyklės paprastai reikalauja, kad įtempis neviršytų tam tikro nustatyto dydžio. Jeigu taisyklės paremtos ribinių būvių metodu, tai šis dydis vadinamas medžiagos projektiniu stipriu ir žymimas raide R; leistinųjų įtempių metode tai - leistinasis įtempis σadm.

Sandauga EA vadinama strypo skerspjūvio tempiamuoju standžiu (arba standumo moduliu). . Proporcingumo koeficientas υ vadinamas skersinės deformacijos koeficientu arba Puasono koeficientu.

čia α - fizikinis strypo medžiagos rodiklis, jos šiluminio plėtimosi koeficientas.

Vertinant temperatūros įtaką skersinei deformacijai reikia atminti, kad šiluminis plėtimasis vienalytėje izotropiškoje medžiagoje yra vienodas visomis kryptimis, todėl iš Puasono koeficiento dauginti reikia tik pirmąjį narį, ir ženklą pakeičia tik pirmasis narys:

2.5Poslinkiai. Visam strypui ar jo atskiriems ruožams deformuojantis, kinta atstumai tarp strypo skerspjūvių,

2.6Standumas yra konstrukcijos ar jos elemento savybė per daug nesideformuoti dėl mechaninių veiksnių. Ši savybė kai kurioms konstrukcijoms yra labai svarbi, nes, visų pirma, žymiai pakitusių matmenų, pakitusios formos konstrukcija gali nebetikti eksploatacijai, be to, didelės deformacijos dažnai yra netolimo gresiančio suirimo pranašas. Todėl bet kuri konstrukcija ir jos elementai turi tenkinti vadinamąsias standumo sąlygas.

Vienu galu įtvirtinto strypo atveju darbo didumas bus:

Strypai, kurių ašys konstrukcijoje visiškai sutampa - koaksialūs, bendraašiai strypai, dažnai su koncentriškais skerspjūviais (su centrine šerdimi ir iš kitos medžiagos pagamintais apvalkalais).

proporcingumo riba σpr=Fpr/A0 - įtempis, iki kurio galioja įtempių ir deformacijų proporcingumo (Huko) dėsnis;

trūkimo (suirimo) riba σfr=Ffr/A0 – įtempis, bandinio nutrūkimo metu.

Deformacija, apskaičiuota dalijant bandinio ilgio prieaugį ΔL iš pradinio bandomojo ilgio L0, yra sąlyginė. Tikroji deformacija gaunama, dalijant kiekvienu deformavimo momentu t prieaugį ΔL(t) iš tuo metu jau padidėjusio ilgio ΔL(t). Todėl tikroji deformacija yra mažesnė už sąlyginę. Tarp tikrosios deformacijos ε* ir sąlyginės (įprastosios) deformacijos ε egzistuoja toks ryšys: ε *=ln(1+ ε)Sąlyginis takumo įtempis yra įtempis, dėl kurio medžiagoje atsiranda 0,2 % didumo liekamoji (plastinė) deformacija.

Įtempių, veikiančių įvairiose visaip einančiose per apkrauto kūno tašką plokštumose, visuma yra vadinama įtempių būviu ties tašku

Pjūvio plokštumos, kuriose ties nagrinėjamuoju tašku nėra tangentinių įtempių, vadinamos svarbiausiosiomis plokštumomis, o tose plokštumose veikiantieji normaliniai įtempiai - svarbiausiaisiais įtempiais.

kai tik vienas iš trijų svarbiausiųjų įtempių nelygus nuliui, įtempių būvis vadinamas vienašiu (kartais tiesiniu arba net linijiniu),

kai du svarbiausieji įtempiai nelygūs nuliui, o vienas lygus nuliui, įtempių būvis vadinamas dviašiu (kartais plokštuminiu arba plokščiuoju),

kai visi trys svarbiausieji įtempiai nelygūs nuliui, įtempių būvis vadinamas triašiu (kartais erdviniu).

4.5 Tūrine deformacija vadinamas deformuojamo kūno be galo mažo elemento tūrio pokyčio santykis su pradiniu tūriu, tiksliau - šio santykio riba:

apkrovimo stadija, kurią atitinka įtempiai, įrašomi į kairiąją stiprumo sąlygos pusę;

Plačiausiai naudojami yra 2 metodai - leistinųjų įtempių metodas ir ribinių būvių metodas.

  • Mechanika Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (4965 žodžiai)
  • Universitetas
  • Mechanikos konspektai
  • Microsoft Word 227 KB
  • Inžinerinė medžiagų mechanika
    10 - 7 balsai (-ų)
Inžinerinė medžiagų mechanika. (2016 m. Gegužės 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/inzinerine-medziagu-mechanika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 20:39