Inžinerinės medžiagos konspektas


Mechanikos konspektas. Pratarmė. Metalų ir jų lydinių sandara ir savybės. Pagrindinės metalų ir lydinių savybės. Metalų ir jų lydinių sandara. Geležies ir anglies lydinių sandara. Geležies ir anglies lydinių struktūriniai elementai. Cementitinė Fe-C lydinių būsenos diagrama. Anglinis plienas. Priemaišų įtaka anglinio plieno savybėms. Anglinio plieno klasifikavimas ir žymėjimas. Ketus. Metalų terminis ir termocheminis apdorojimas. Metalų terminis apdorojimas. Termocheminis apdorojimas. Legiruotasis plienas. Legiravimo elementai ir jų įtaka plieno savybėms. Legiruotasis konstrukcinis plienas. Legiruotasis įrankinis plienas. Spalvotieji metalai ir jų lydiniai. Varis ir jo lydiniai. Aliuminis ir jo lydiniai. Magnis ir jo lydiniai. Titanas ir jo lydiniai. Specialiųjų savybių lydiniai. Specialių savybių legiruotasis plienas. Specialiųjų savybių spalvotųjų metalų lydiniai. Plastikai. Kompozicinės medžiagos. Miltelinės medžiagos. Konstrukcinės miltelinės medžiagos. Įrankinės miltelinės medžiagos. Filtrai. Frikcinės miltelinės medžiagos. Miltelinės elektrokontaktinės ir magnetinės medžiagos. Keraminės medžiagos. Naujosios konstrukcinės medžiagos. Literatūra.


Svarbiausia staklių, prietaisų ir įvairių mechanizmų konstrukcijų medžiaga yra metalai. Aprūpinant jais šiuolaikines įmones, labai svarbu žinoti metalų markes ir savybes, mokėti kokybiškai atlikti gaminių terminį ir termocheminį apdorojimą. Dabartiniu metu vis daugiau gaminių detalių gaminama iš įvairių kompozicinių, miltelinių, keraminių ir polimerinių medžiagų, todėl studentai studijuojantys medžiagų apdirbimo inžinerijos programą, taip pat turi išmanyti ir šių medžiagų savybes bei gamybos ypatumus.

Metalai chemiškai kinta, veikiami aplinkos oro, drėgmės ir kt. Tai metalų oksidacija ir korozija. Daugelis metalų ir lydinių chemiškai keičiasi aukštoje temperatūroje.

Korozijos terminas kilęs iš lotyniško termino “corrosio” – graužimas, irimas. K o r o z i j a – tai paviršinis metalo irimo procesas veikiant aplinkai. Šis procesas yra savaiminis. Korozija prasideda nuo paviršiaus ir skverbiasi gilyn į metalą. Metalų korozija gadina metalinių dirbinių išorę, keičia jų spalvą, nes veikiami korozijos jie pasidengia įvairiais cheminiais junginiais. Dėl to blogėja mechaninės metalų savybės, trumpėja naudojimo laikas, gali kilti avarijų.

Atsižvelgiant į pasireiškimo vietą, korozija skirstoma į i š t i s i n ę , apimančią visą gaminio paviršių, v i e t i n ę , apimančią atskirus paviršiaus plotelius, ir t a r p k r i s t a l i n ę , apimančią metalo grūdelių ribas. Vykstant tarpkristalinei korozijai, agresyvi aplinka prasiskverbia į metalo vidų ir dažniausiai gaminys, nesikeisdamas iš išorės, suyra, neišlaikęs mechaninės apkrovos. Tai pavojingiausia korozijos rūšis.

Kai korozija vyksta sausose dujose arba skysčiuose ne elektrolituose (įvairiuose organiniuose skysčiuose: spirite, benzine ir t.t.), ji vadinama chemine korozija. Jai vykstant, metalo paviršiuje susidaro cheminiai junginiai, dažniausiai - oksidų plėvelės. Dujinė korozija yra labiausiai paplitusi cheminės korozijos atmaina, kurios būdingiausias atvejis – metalo sąveika su ore esančia deguonimi, dėl kurios metalų paviršiuje susidaro oksidų plėvelė. Oksidų plėvelės gali būti standžios ir neprileisti deguonies iki metalo arba purios, per kurias prasiskverbęs deguonis metalą nenutrūkstamai oksiduoja. Pavyzdžiui, cinko paviršiuje susidaranti oksidų plėvelė sandariai padengia metalą ir jį izoliuoja nuo agresyvios aplinkos, o geležies paviršiuje susidaranti plėvelė (rūdys) praleidžia deguonį ir, laikui bėgant, visas geležies gaminys gali pavirsti rausvais rūdžių milteliais. Dujinės korozijos greitis priklauso nuo metalo rūšies, aplinkos, temperatūros, nuo susidarančių korozijos produktų ir medžiagos kontakto su aplinka trukmės.

Kai metalą liečia elektrai laidus skystis-elektrolitas (lietaus lašai, upės ir jūros vanduo, rūgštys, šarmai ir druskų tirpalai), vyksta elektrocheminė korozija. Metalui susilietus su elektrolitu, atsiranda elektros srovė. Elektrocheminės korozijos metu vyksta du procesai: anodinis ir katodinis. Anodinio proceso metu metalas teigiamų jonų pavidalu pereina į elektrolitą, o katodinio proceso metu - metalas atstato teigiamus jonus, jais pasidengdamas. Pirmasis procesas yra pavojingesnis, nes metalas suyra. Iš dviejų kontakte su elektrolitu esančių metalų anodiškai irs tas, kurio neigiamas elektrodinis potencialas yra didesnis („neigiamesnis“). Elektrodiniu potencialu vadinamas potencialų skirtumas tarp metalo paviršiaus ir elektrolito, kai metalas susiliečia su elektrolito tirpalu. Kai kurių metalų lyginamieji elektrodiniai potencialai pateikiami 1.1 lentelėje.

  • Mechanika Konspektai
  • 2015 m.
  • 86 puslapiai (36862 žodžiai)
  • Kolegija
  • Mechanikos konspektai
  • Microsoft Word 1465 KB
  • Inžinerinės medžiagos konspektas
    10 - 8 balsai (-ų)
Inžinerinės medžiagos konspektas. (2015 m. Kovo 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/inzinerines-medziagos-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 23:54