Išankstinių ir apsikeitimo valiutinių sandorių reikšmė draudžiant valiutinę riziką (2)


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Valiutinė rizika. Valiutinė rizika ir jos klasifikavimas. Valiutinės rizikos valdymo būdai. Išankstiniai valiutų sandoriai. Išankstinių sandorių reikšmė, privalumai ir trūkumai. Premija, diskontas ir paritetas. Išankstinių sandorių sąlygos. Išankstinio sandorio pratęsimas. Išankstinio sandorio uždarymas. Apsikeitimo sandoriai. Valiutos apsikeitimo ir išankstinio sandorių palyginimas. Praktinė dalis. Išvados. Literatūros sąrašas.


Temos aktualumas - pastaruoju metu visame pasaulyje vyksta sparti globalizacija, kuri lemia greitą verslo veiklos vystymasi bei kitimą. Tarptautinė prekyba taip pat yra svarbus veiksnys, lemiantis verslo veiklą bei jos subjektus. Eksportas, importas ir kapitalo judėjimas didina tarptautinių atsiskaitymų ir valiutų pirkimo bei pardavimo apimtį ir svarbą. Taigi keičiant valiutą susiduriama su valiutų kursų svyravimais bei keitimosi rizika ir jos valdymu.

Viena iš rizikos valdymo priemonių yra išvestiniai sandoriai. Kursiniame darbe aptarsime valiutų išankstinius ir apsikeitimo sandorius.

Darbo tikslas – Aptarti valiutinę riziką bei jos valdymą naudojant valiutų išankstinius ir apsikeitimo sandorius ir atlikti statistinių duomenų analizę.

Darbo uždaviniai:

Apibūdinti valiutinę riziką, jos klasifikavimą ir jos valdymo būdus.

Aptarti išankstinius valiutų sandorius, jų reikšmę, sąlygas, privalumus bei trūkumus.

Išskirti apsikeitimo sandorį, jo veikimo principą ir privalumus.

Palyginti valiutų išankstinius bei apsikeitimo sandorius draudžiant valiutinę riziką.

Išanalaizuoti išankstinių ir apsikeitimo pirkimo ir pardavimo sandorių vertę Lietuvoje.

Atlikti valiutų rinkos apyvartos analizę Lietuvoje 2006-2013 metais.

Transakcinė rizika. Ji kyla tada, kai įmonė atsiskaito arba gauna pajamas užsienio valiuta praėjus laikui pagal anksčiau sudarytas sutartis. Transakcinė rizika dažniausiai yra susijusi su tarptautine prekyba. Ši rizika pasireiškia tuo, kad įmonė importuotoja susiduria su grėsme, kad dėl valiutų kainų pokyčio ji turės už gaunamas prekes sumokėti daugiau. Nors teigiama, kad valiutų kurso riziką ypač patiria importuotojai, nes jie už gaunamas prekes moka eksportuotojų šalies valiuta, galimi atvejai kuomet valiutų riziką patiria ir eksportuotojai. Būtent nuo šios rūšies rizikos geriausiai galima apsidrausti naudojant išvestinius valiutų rinkos finansinius instrumentus.

Ekonominė rizika. Ji pasireiškia įvairiais būdais, tačiau jie visi susiję su įmonės konkurencingumu kitų bendrovių atžvilgiu. Su ekonomine rizika taip pat susiduria tarptautine prekyba besiverčiančios įmonės, tačiau jos poveikį sunku įvertinti ir valdyti. Ekonominė rizika skirstoma:

Apibendrinant galima teigti, kad dauguma įmonių rinkos sąlygomis susiduria su visų trijų rūšių valiutų kurso rizikomis. Tačiau jų negalima traktuoti vienodai pagal poveikį įmonės rezultatams bei pagal rizikos valdymą, nes visų trijų rūšių rizikų vienu metu neįmanoma suvaldyti.[13]

Neapsidraudimo politika – tai politika, kurią taikydama įmonė tikisi, kad valiutos kursai išliks tokie patys arba po tam tikro laikotarpio bus palankūs įmonei ir ši, visiškai neapsidraudžia nuo galimos rizikos. Šią politiką taip pat taiko vadovai, kurie nežino, kokiais būdais sumažinti valiutinę riziką.

Finansinėje literatūroje yra išskiriami penki pagrindiniai valiutos kurso rizikos valdymo etapai:

Pirmajame etape yra siūloma prognozuoti valiutos kursus. Šiuo metu ekonomikoje vykstančių procesų analizė leidžia išskirti bendras ekonomines normas ir su tam tikru patikimumo laipsniu prognozuoti valiutos kurso pokyčius ateityje.

Antrajame etape galima pasirinkti vieną iš trijų – jautrumo analizės, scenarijų modeliavimo ar rizikos vertės – valiutos kursų rizikos matavimo metodų. Nuo rizikos įvertinimo tikslumo priklauso tolimesnis įmonės užsienio valiutų kursų rizikos valdymo politikos pasirinkimas

Trečiajame etape yra nustatomas rizikos limitas įmonėje- tai rizikos stebėjimo ir kontrolės priemonė.

Ketvirtajame etape yra pasirenkamos apsidraudimo priemonės. Kadangi reikia įvertinti daugybę išorinių veiksnių, kurie yra nepriklausomi nuo įmonės vykdomos politikos ir strategijos, apsidrausti nuo apskaitos ir ekonominės rizikos gana sunku. Negana to, rinkoje kartais susiklosto įvairūs reiškiniai, kurių bendrovė negali paveikti ar suvaldyti. Tačiau transakcinę riziką įmonė gali valdyti pasitelkdama išvestinius sandorius arba naudodama piniginių srautų valdymą.

Paprastai yra išskiriami du valiutinės rizikos valdymo būdai:

Finansinių priemonių išankstinis sandoris (angl. forward) – tai dvišalis susitarimas, pagal kurį sandorio šalys susitaria pirkti arba parduoti bazinį turtą sutarta kaina sutartą dieną ateityje. Sudarius išankstinį sandorį pirkėjas įsipareigoja sumokėti sutartą sumą sutarta valiuta, o pardavėjas pateikti bazinį turtą sutartą dieną ateityje.

Bazinis turtas gali būti bet kuri sutarta finansinė ar išvestinė finansinė priemonė – valiuta, palūkanų norma, vertybiniai popieriai, ateities sandoriai ir pan.

Pirkti ir parduoti tam tikrą kiekį nurodytos valiutos;

Pirmame paveiksle pateikiama išankstinio sandorio veikimo schema.

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • 26 puslapiai (4876 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 241 KB
  • Išankstinių ir apsikeitimo valiutinių sandorių reikšmė draudžiant valiutinę riziką (2)
    10 - 6 balsai (-ų)
Išankstinių ir apsikeitimo valiutinių sandorių reikšmė draudžiant valiutinę riziką (2). (2015 m. Balandžio 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/isankstiniu-ir-apsikeitimo-valiutiniu-sandoriu-reiksme-draudziant-valiutine-rizika-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 05:11