Išieškojimas iš turtinių teisių


Teisės referatas.

Įžanga. Turtinių teisių samprata. Išieškojimo iš turtinių teisių tvarka. Išvados. Šaltinių sąrašas.


Šiandieninėje Lietuvoje retas, kas įvykdo teismo sprendimą be prievartinio valstybės įsikišimo, todėl valstybei privalu turėti veiksmingą teisinį mechanizmą, užtikrinantį tinkamą ir operatyvų priimtų teismo sprendimų vykdymą. Būtent šių tikslų siekiant buvo įvykdyta antstolių institucinė reforma ir nuo 2003 m. sausio 1 d. Lietuvoje pagrindinės teismo sprendimų vykdymo funkcijos perduotos privatiems antstoliams.

Priverstinai vykdant teismo sprendimą ar kitą vykdomąjį dokumentą svarbus išieškojimo institutas, kuriuo remiantis išieškoma iš skolininko lėšų, turto ar turtinių teisių.

Darbo objektas – išieškojimas iš turtinių teisių.

Darbo tikslas – atskleisti išieškojimo iš turtinių teisių tvarką pagal šiandieninį Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą.

Darbe taikyti metodai: Aprašomosios analizės metodas, lyginamasis istorinis metodas, teorinis metodas – literatūros apibendrinimui, apibendrinimo metodas – išvadų formulavimui.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad turtinės teisės kaip teisinis objektas atsirado seniai, kaip minėta, romėnų teisėje jos buvo prilygintos daiktams – res. Tačiau iki šiol nėra tikslios definicijos apibūdinančios turtinių teisių bendrus požymius, kad galėtume lengvai atskirti jas nuo kitų objektų. Galime apibrėžti, kad turtinės teisės – tai teisės objektas, kuris neturi materialios išraiškos, fizinės formos kaip kiti objektai, jų negalima perduoti fiziškai, bet tuo pačiu, jos turi turinį, kuris leidžia jas naudoti, siekiant patenkinti subjektų interesus. Taigi, turtinė teisė nėra abstrakti, ją galima perduoti, paveldėti, ji apima tuos civilinių teisių objektus, kurie atitinka „bekūnio“ daikto sampratą.

Kalbant apie subjektinę turtinę teisę, pirmiausia pabrėžtina nuo seno žinoma civilinės teisės aksioma, kad turtinė teisė visais atvejais yra arba teisė į daiktą arba teisė į kito asmens veiksmą, kitaip sakant, gali būti daiktinės arba prievolinės kilmės. Šios aksiomos nepaneigia ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK) turtinių teisių kategorijai priskirdamas daiktines teises, prievolines teises, ir teises, atsirandančias iš intelektinės veiklos rezultatų:

3. Teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų. Nėra baigtinio intelektinės veiklos rezultatų sąrašo, civilinių teisių objektais laikomi – mokslo, literatūros ir meno kūriniai, pramoniniai pavyzdžiai, išradimų patentai bei kiti intelektinės veiklos rezultatai, išreikšti kuria nors objektyvia forma (brėžiniais, rankraščiais, modeliais ir kt.). Intelektinės veiklos subjektai įgyja turtines bei asmenines neturtines teises, atsirandančias iš intelektinės veiklos rezultatų. Kaip pavyzdį galime panagrinėti autorių turtines teises. Autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti tokius veiksmus, kaip išleisti kūrinį, versti kūrinį, adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį; platinti kūrinio originalą ar jo kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti ir kt. Jis turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis.

  • Teisė Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (2364 žodžiai)
  • Universitetas
  • Teisės referatai
  • Microsoft Word 47 KB
  • Išieškojimas iš turtinių teisių
    10 - 2 balsai (-ų)
Išieškojimas iš turtinių teisių. (2016 m. Sausio 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/isieskojimas-is-turtiniu-teisiu.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 22:17