Iškiliausi švietimo epochos veikėjai Lietuvoje


Svietimo epocha lietuvoje. Apšvietos epocha lietuvoje. Švietimo epocha. Švietimo amžius lietuvoje. Testas iš švietimo epochos. Apsvietos epocha. Švietimo epochos testas. Svietimo epochos kurejai. Svarbiausius apšvietos epochos veikėjus. Švietimo epocha motiejus valančius.

Lietuvių referatas. Įvadas. Vyskupas i. J. Masalskis. Kiprijonas lukauskis. Motiejus valančius. Simonas daukantas. Jeronimas stroinovskis. Stanislovas bonifacas jundzilas. Mykolas pranciškus karpavičius. Kristijonas donelaitis. Išvados. Naudota literatūra.


Europoje švietimo epocha prasidėjo wviii a. Tačiau Lietuva pasiekė tik xviii a. Antroje pusėje. Švietimas buvo prieinamas tik privilegijuotiesiems luomams. Liaudies švietimas buvo labai siauras ir ribotas, daugiausiai religinis. Tuo tarpu dėl ekonominių ir ideologinių paskatų xviii a. Pabaigoje ir xix a. Pradžioje buvo susirūpinta platesniu liaudies švietimu. 1[13] nėra visiškai aišku, su kokiais įvykiais reikia sieti švietimo pradžią. Tai buvo epocha aukštinusi žmogaus proto galias ir kėlusi mokslo bei mokymo svarbą. Jos kūrėjai meninio tobulumo viršūne laikė antiką ir jos pavyzdžiais grindė savo grožio, doros bei pilietiškumo idealus. Grožinėje literatūroje, moksle, žiniasklaidoje ir kitur jie stengėsi įtvirtinti tautines kalbas. Reikšmingieji šio laikotarpio įvykiai žymėjo procesus, prasidėjusius dar trečiame dešimtmetyje. Pačioje šeštojo dešimtmečio pražioje šie procesai pasidarė ypač ryškūs. 1751 m. Prie vilniaus jėzuitų universiteto buvo įsteigta kilmingųjų kolegija, diegusi modernius mokymo būdus ir naujas filologijos, gamtos ir tiksliūjų mokslų disciplinas. 1773 m. Buvo įkurta edukacinė komisija, švietimo sklaida Lietuvoje tapo sistemingu, tvarkingu ir kryptingu procesu. Mokslo ir mokymo knygos imtos rengti atsižvelgiant į naujos keliakopės švietimo sistemos poreikius. Mokslo ir švietimo permainas lydėjo svarbios ūkio, valdymo, kariuomenės ir kitų sričių reformos. 1788-1792 m. S. A. Poniatovskis kartu su savo šalininkais ėmėsi reformų. Ketverių metų seimas pertvarkos mastus išplėtė dar labiau. Visą darbą vainikavo 1791 m. Gegužės d. Konstitucija, nustačiusi svarbiausius valstybės santvarkos organizavimo principus. 1793 m. Įvyko antrasis respublikos padalijimas. 1794 m. Okupuotą krąštą sudrebino tado kosciuškos sukilimas, pasibaigęs tečiuoju padalijimu. Istorijoje padėtas lemtingas taškas. Su jos tradicijas puoselėjusio vilniaus universiteto uždarymu 1832 m. Turbūt galime sieti ir visos švietimo epochos pabaigą. Rytų prūsijoje švietimo apraiškų randame jau penktajame dešimtmetyje. Tokią padėtį turbūt lėmė epochos polinkis į racionalizmą. Šios srovės su patriotinėmis ir pilietinėmis kūrėjų nuostatomis galėjo būti susijusios, o galėjo ir visiškai be jų išsiversti. Antroje xix a. Pusėje kalba tapo tuo Lietuvių diasporą maitinančiu, ugdančiu ir telkiančiu gaivalu, kuris Lietuvius ilgainiui vėl atvedė prie savo valstybės slenksčio. 2[51;59] taigi aptarusi švietimo epochos reiškinius Lietuvoje norėčiau plačiau pakalbėti apie šios epochos veikėjus.

  • Lietuvių kalba Referatai
  • 2011 m.
  • 9 puslapiai (2175 žodžiai)
  • Lietuvių referatai
  • Microsoft Word 18 KB
  • Iškiliausi švietimo epochos veikėjai Lietuvoje
    10 - 1 balsai (-ų)
Iškiliausi švietimo epochos veikėjai Lietuvoje. (2011 m. Rugpjūčio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/iskyliausi-svietimo-epochos-veikejai-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 08:01