Išmatų tyrimai


Slaugos konspektas. Išmatų klinikinio laboratorinio tyrimo diagnostinė reikšmė. Išmatų ėminių paėmimas tyrimui. ( klausimai saviruošai. Išmatų fizinės savybės. Paros kiekis. Išmatų makroskopinis tyrimas. Maistinės kilmės elementai. Nemaistinės kilmės elementai. Gleivės. Išmatų mikroskopinis tyrimas. Maistinės kilmės elementai išmatose. Jungiamasis audinys. Riebalai ir jų skilimo produktai. Augalinė ląsteliena ir krakmolas. Nemaistinės kilmės elementai išmatose. Žarnų cilindrinis epitelis. Piktybinių auglių ląstelės. Išmatų vaizdas kai kurių ligų atvejais.


Kelias dienas prieš išmatų (arba koprologinį) tyrimą pacientas negali vartoti maisto produktų ir, jei paciento būklė leidžia, vaistų, kurie keičia makroskopinį ir mikroskopinį išmatų vaizdą bei įtakoja žarnyno peristaltiką, tai:

Kai išmatos tiriamos slaptam kraujavimui susekti, prieš tyrimą pacientui gali būti rekomenduojama laikytis dietos, kuri padeda išvengti klaidingai teigiamų rezultatų ir tuo pačiu provokuoja kraujavimą iš nedidelių žaizdelių, kurios kraujuoja protarpiais. Į šią dietą įeina: šviežios bei virtos daržovės, ypač salotos, špinatai, kukurūzai, slyvos, vynuogės, sėlenų košės, obuoliai, razinos, galima saikingai valgyti gerai išvirtos vištienos, konservuotos žuvies, žemės riešutų, kukurūzų. Negalima gerti jokių alkoholinių gėrimų, vartoti vitamino C bei aspirino.

Klinikiniam laboratoriniam tyrimui išmatos renkamos į sausus švarius, ne sterilius indus. Negalima rinkti į popierių, degtukų dėžutes (keičiasi išmatų konsistencija). Išmatos turi būti tiriamos ne vėliau kaip 8-10 val. po defekacijos. Iki tyrimo turi būti laikomos vėsiai – 3-5 laipsnių temperatūroje.

Laboratorijoje nustatomos išmatų makroskopinės ir fizinės savybės, atliekamas cheminis ir mikroskopinis tyrimas.

Tuštinimosi (defekacijos) norma sveikam suaugusiam žmongui – 1-2 kartai per parą; badaujant, vemiant, esant vidurių užkietėjimui – 1 kartas per 4-5 paras. Esant uždegiminiams procesams žarnyne, tuštinimosi dažnumas priklauso nuo to, kokiame žarnyno skyriuje lokalizuojasi patologinis procesas. Pavyzdžiui, storojo žarnyno uždegimų atvejais dėl padidėjusio tiesiosios žarnos gleivinės jautrumo kyla dažnas noras tuštintis (iki 20 kartų per parą ir dažniau), tačiau kiekvienu atveju išsiskiria labai mažas kiekis išmatų. Esant plonojo žarnyno uždegimams, ligonis tuštinasi 3-5 kartus per parą, bet išmatų kiekis gausus. Išmatų kiekiui turi reikšmės ir suvartoto maisto kiekis bei pobūdis. Valgant lengvai virškinamą maistą, išmatų išsiskiria mažiau, o vartojant daug ląstelienos turinčius augalinius produktus – išmatų išsiskiria gausiai. Trūkstant virškinimo fermentų, nesuvirškintos maisto masės labai padidina išmatų kiekį. Tai stebima skrandžio achilijos, pankreatito (išsiskiria iki vieno kilogramo per parą išmatų) ir kt. Išmatų kiekis didėja ir sutrikus maisto medžiagų įsiurbimui per žarnyno sienelę, nors fermentinis virškinimas gali būti normalus (enteritai, žarnų amiloidozė). Išmatų kiekis priklauso ir nuo jose esančio vandens kiekio (pvz., enteritų, enterokolitų, pankreatitų atvejais dėl sustiprėjusios žarnų peristaltikos ir pagreitėjusios evakuacijos vanduo nespėja reabsorbuotis pro storojo žarnyno sienelę, todėl šiais atvejais išmatų kiekis padidėja.

  • Slauga Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 10 puslapių (2272 žodžiai)
  • Slaugos konspektai
  • Microsoft Word 22 KB
  • Išmatų tyrimai
    10 - 8 balsai (-ų)
Išmatų tyrimai. (2015 m. Lapkričio 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/ismatu-tyrimai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 04:15