Išorinių ir vidinių veiksnių įtaka įmonės veiklos rezultatams


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Įmonės veiklai įtaką darantys veiksniai. Vidiniai aplinkos veiksniai. Išoriniai aplinkos veiksniai. Tiesioginio poveikio veiksniai. Netiesioginio poveikio veiksniai. Išvados. Literatūra.


Įmonių veiklai įtaką daro daugybė veiksnių – tiek išorinės aplinkos, tiek vidinės aplinkos. Bet kokiu atveju įmonė reaguoja į tuos veiksnius. Būtent apie vidinių ir išorinių veiksnių įtaką ir bus kalbama šiame darbe.

Įmonei labai svarbi jos aplinka. Įmonės aplinka – tai visuma veiksnių, įtakojančių jos veiklą. Siaurąja prasme įmonės aplinka tai vietovė, kurioje ji yra. Plačiąja prasme – tai visas šalies ūkis. Įmonės aplinka aprėpia visus aspektus, susijusius su jos išore ir vidumi. Taigi įmonės aplinka yra skiriama į išorinę ir vidinę. Išorinės ir vidinės aplinkos veiksniai tarpusavyje susiję. Vieno iš šių veiksnių pasikeitimas gali sustiprinti arba susilpninti kitų veiksnių pokyčius.

Žinant įmonės aplinkos sąvoką galima teigti, kad įmonės veiklai įtakos turi įvairiausi veiksniai, kurie apibūdinami kaip jos aplinka. Taigi įmonės veiklai įtakos turi vidiniai ir išoriniai veiksniai.

Įmonės veiklos orientyras ir vertinimo kriterijus yra jos tikslai. Kiekviena įmonė turi apsispręsti, ko ir kaip sieks, išsiaiškinti, apibrėžti savo galimybes. Tikslai yra formuojami derinant individualius ir grupinius darbuotojų interesus. Būtina nuolat peržiūrėti savo tikslus, kad neatsiliktų nuo veiklos pokyčių. Tikslų kėlimas padeda apsispręsti, kas yra priimtiniausia ir naudingiausia.

Įmonės tikslai yra skirstomi į ekonominius ir socialinius.

Gamybos tikslai skirti gaminti prekes, teikti paslaugas vartotojams. Galima teigti, kad gamybos tikslai formuoja pasiūlą.

Pagrindinis pasisekimo tikslas yra uždirbti pelną.

Finansinių tikslų pagrindiniai uždaviniai:

suformuoti tinkamą kapitalo struktūrą;

surasti kuo palankesnius įmonei turto ir investicijų finansavimo šaltinius.

Pagrindiniai įmonės ekonominiai tikslai yra pelnas, pardavimų, turto ir nuosavybės pelningumas, palūkanų ir mokesčių sumokėjimas laiku.

Grynasis pelnas apskaičiuojamas pagal formulę:

Pardavimų pelningumas arba pelno marža (PAP) nustato, kiek grynojo pelno gaunama kiekvienam pardavimų litui, t.y. parodo, kiek pelninga parduoti prekes ar paslaugas.

Pirmu atveju už A prekes gautas mažesnis pelnas nei už B prekes. Tai įtakojo didelės A prekės sąnaudos. B prekių pelningumo rodiklis beveik 4kartus didesnis už A prekių. Taigi B prekes parduoti yra pelningiau.

Antru atveju už B prekes gautas pelnas yra beveik 5 kartus didesnis nei už A prekes. B prekių pelningumo rodiklis yra 7 kartus geresnis nei A prekių. Taigi B prekių pardavimas yra pelningesnis.

Pirmu atveju įmonės A ir įmonės B pelnas yra vienodas. Įmonės A pelningumo rodiklis yra didesnis už įmonės B. Nors abiejų įmonių pelnas vienodas, tačiau įmonė A dirba pelningiau.

Antru atveju įmonės A pelnas yra didesnis nei įmonės B. Įmonės A pelningumo rodiklis taip pat yra didesnis nei įmonės B. Įmonė A pelningiau parduoda prekes už įmonę B.

Nuosavybės pelningumas (NP) nustato, kiek grynojo pelno gaunama vienam nuosavybės litui. Skolintis tikslinga tik tada, kai nuosavybės pelningumas yra didesnis už palūkanų normą.

Nors abi įmonės turi po lygiai turto ir metinis veiklos pelnas yra vienodas, bet įmonės A pelnas ir turto pelningumo rodiklis yra didesni už įmonės B. Nors įmonė B yra pasiskolinusi pinigų ir moka metines palūkanas, tačiau jos nuosavybės pelningumo rodiklis yra didesnis nei įmonės A. Įmonei B skolintis yra tikslinga, nes jos nuosavybės pelningumas beveik 3 kartus didesnis už metinių palūkanų normą.

Nors įmonės B savininkų nuosavybė, pardavimų apimtis ir parduotos produkcijos savikaina mažesnė nei įmonės A, tačiau antroji įmonė dirba nenuostolingai, nors jos pelnas ir nėra labai didelis. Nors abiejų įmonių turtas buvo panašus, bet įmonės A turto ir nuosavybės pelningumo rodikliai geresni. Įmonės pelningumo rodiklis rodo, kad įmonė pelningai parduoda prekes.

Įmonės darbuotojai akcentuoja į socialinius tikslus, o darbdaviai ir vadovai į ekonominius tikslus, todėl tarp ekonominių ir socialinių tikslų esama prieštaravimų. Gamybinėse įmonėse prioritetas teikiamas ekonominiams tikslams, tačiau juos galima derinti, nes:

materialinis darbuotojų skatinimas yra labai svarbi socialinė funkcija;

ekonomiškai efektyviai dirbančiose įmonėse gali būti sukuriamos geros darbo ir poilsio sąlygos ir daugiau lėšų skiriama socialinėms reikmėms.

Formuojant ir įgyvendinant socialinius tikslus įtakos turi direktorių valdyba, stebėtojų taryba, vadovai ir specialistai.

Pagrindiniai principai formuojant įmonės tikslų sistemą:

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 25 puslapiai (4356 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 48 KB
  • Išorinių ir vidinių veiksnių įtaka įmonės veiklos rezultatams
    10 - 6 balsai (-ų)
Išorinių ir vidinių veiksnių įtaka įmonės veiklos rezultatams. (2015 m. Birželio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/isoriniu-ir-vidiniu-veiksniu-itaka-imones-veiklos-rezultatams.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 12:36