Ispanijos karalystės ir Vengrijos respublikos demokratijos modeliai


Politologijos referatas.

Įvadas. Ispanijos ir vengrijos demokratinės sistemos kūrimasis xx a. Ispanijos kelias iki dabartinės demokratijos. Vengrijos politinė padėtis komunistinio režimo laikotarpiu. Ispanijos ir vengrijos politinė sąranga. Demokratijos padėtis Ispanijos Karalystėje. Demokratijos modelis Vengrijos Respublikoje. Išvados. Šaltinių ir literatūros sąrašas.


Darbo tikslas: išnagrinėti Ispanijos ir Vengrijos politines sistemas bei demokratinius modelius atsižvelgiant į šių šalių istorinę patirtį.

Ištirti Ispanijos ir Vengrijos politines sistemas iki įsitvirtinant demokratijai jose.

Darbo struktūra: darbas sudarytas iš 2 skyrių. Pirmame skyriuje pateikiamas tyrimas kokia politinė sistema dominavo šalyse prieš susiformuojant demokratijai, koks buvo kelias iki jos. Tuo tarpu antrajame skyriuje pateikiamos šiandieninės demokratijos realijos bandant apspręsti, kuriam pagal D. Held demokratiniam modeliui, gali būti priskirta Ispanijos ir Vengrijos politinės sistemos.

Ispanijoje ilgai trūko demokratinės politikos kultūros. Prie to prisidėjo turėtas centralizuotas, autoritarinis, tradicinis katalikų ir net islamo kultūros paveldas. XIX a. nepaisant nepaliaujamas kovos tarp Liberalų Demokratų ir monarchijos tradicionalistų ir to, kad 1873 metais trumpam buvo paskelbta Respublika, ispanų demokratija nepasiekė sėkmės. Tai buvo lygiai taip pat sunku pasiekti ir XX amžiuje dėl konservatorių monarchų ir karinės M. P. de Rivera diktatūros 1923 - 1930 metų laikotarpiu. Antrajai Respublikai (1931-1936) buvo būdingas ekstremizmas, antiklerikalizas, sektantizmas, socioekonominiai ir regioniniai konfliktai, politinių partijų sistemos fragmentarizacija ir kita.

Franko "organinės demokratijos" sistema leido ribotą pliuralizmą ir įvairią liberalizaciją, tačiau be politinių partijų legalizavimo. Politinių partijų atskirtis, kai oficialiai buvo leidžiama tik vadinamasis "teisėtas nuomonių kontrastas" sukėlė daug prieštaravimų prieš šią sistemą. Frankistų Ispanijoje buvo pastebėtos pliuralistinės politinės tendencijos ne tik tarp režimo elito, bet ir debatuose parlamente (Cortes), kasdieninėje spaudoje ir net oficialiuose „Movimiento“ leidiniuose ir valdžios institucijose.

XX a. 7 ir 8 dešimt. prasidėjo diskusija dėl politinių asociacijų Ispanijoje. Frankoistų "riboto pliuralizmo" projektas buvo visiškai atmestas demokratinės opozicijos. Bet daugiau ar mažiau nevienareikšmiški pliuralizmo postulatai buvo pradėti formuluoti tarp Ispanijos intelektualų ir naujosios Ispanijos spaudos po prevencinės cenzūros panaikinimo 1966 metais. Per paskutinius Frankoizmo metus, jo politinė klasė buvo suskirstyta į liberalų, reformistų aperturistas ar evolucionistas ir griežtus immobilistas ar involucionistas , kurie norėjo tęsti režimą be jokių esminių pokyčių. 1971 metais Ramón Serrano Suñer , vienas iš frankistų valstybės įkūrėjų pripažino, kad reikia grįžti prie partinės sistemos. Taip pat Rafael Calvo Serer, pagrindinis Katalikų integrizmo ideologas kalbėjo, jog reikia demokratinės monarchijos Ispanijoje.

Mirus generolui F. Frankui Ispanijoje buvo atkurta monarchija. Buvo pradėta imtis demokratinių pertvarkymų, kaip daugpartinė sistema, balsavimo teisė ir kita. 1978 m. rudenį buvo priimta Ispanijos konstitucija, kuri laikoma viena liberaliausių Vakarų Europoje.

Svarbiausia konstitucijos užduotis buvo perduoti valdžią regionams, kurie turėjo savas vyriausybes, regionines asamblėjas ir aukščiausius teisėtus valdžios organus. Centrinė vyriausybė išsaugojo išskirtinę atsakomybę susijusią su užsienio reikalais, išorine prekyba, gynyba, teisingumu, įstatymais (kriminaliniai, komerciniai ir darbiniai) ir civiline aviacija.

Įvykiai prasidėję po Franko mirties buvo svarbūs tuo, jog tai padėjo pamatus, kuriant demokratinę valstybę, kurios modelis dar kuriamas ir šiuolaikinėje Ispanijos monarchinėje respublikoje.

Nors XX a. viduryje Vengrijoje istorinė tėkmė pasisuko kiek kita linkme nei Ispanijoje, bet akivaizdu, jog abiejuose šalyse buvo matomas demokratijos trūkumas. 1949 – 1989 metų laikotarpis Vengrijos istorijoje žymimas kaip komunistinio režimo laikotarpis, kada politinis gyvenimas buvo reguliuojamas Sovietų Sąjungos ir komunistinių ideologijų.

  • Politologija Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Agne
  • 15 puslapių (3237 žodžiai)
  • Universitetas
  • Politologijos referatai
  • Microsoft Word 115 KB
  • Ispanijos karalystės ir Vengrijos respublikos demokratijos modeliai
    10 - 3 balsai (-ų)
Ispanijos karalystės ir Vengrijos respublikos demokratijos modeliai. (2017 m. Balandžio 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/ispanijos-karalystes-ir-vengrijos-respublikos-demokratijos-modeliai.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 20 d. 17:37