Ispanų ir anglų renesanso teatras


Ispanų ir italų teatrų panašumai ir skirtumai. 0. Teatras asocijuojasi su.

Istorijos referatas. Įvadas. Anglijos ir ispanijos renesanso teatro pastatas ir kūrėjai. Teatro pastatas. Dramaturgai, jų reišmė ir žinomiausi aktoriai. Autoriai anglijoje bei jų nuopelnai ar įvestos naujovės. -. Autoriai ispanijoje bei jų nuopelnai ar įvestos naujovės. Ryškiausi aktoriai anglijoje ir ispanijoje. -. Anglijos ir ispanijos pjesių tematika. Pjesių tematikos skirtumai. Pjesių panašumai. Asmeninis bei vadybinis požiūriai į anglijos ir ispanijos renesanso teatrus. Asmeninis ir vadybinis požiūris bei simpatijos. Išvados. Literatūros sąrašas.


Žodis teatras žmonėms asocijuojasi su didele sale, puošniais žiūrovais, įsijautusiais aktoriais, keliomis valandomis įtempto žiūrėjimo, klausymosi bei pastangų suprasti kūrinio potekstę. Žodyne randamas apibrėžimas byloja, jog teatras tai: vaidybos menas: dramos, operos, muzikos teatro studija, dailė, teatro gyvenimas; vaidybos meno įstaiga, jos pastatas; vieta, kur vyksta svarbūs įvykiai. Taigi galima teigti, jog teatras yra svarbi vieta, kur kiekvienas asmuo pasijaučia pakiliai, lankomas žmonių, kurie trokšta tobulėjimo, susimąstymo, idėjos, o ne pigių pramogų ir bergždžiai praleisto laiko.

Teatras atsirado Graikijoje V a. pr. m. e. iš švenčių skirtų dievui Dionisui – Dionisijų [gr. Dionysia], kurių metu dalyviai, apsirengę ožkenomis, vaizduodavo satyrus – Dioniso palydovus, choras atlikdavo ditirambus (Dionisui skirtas himnas); buvo švenčiamos 4 kartus per metus (Mažosios Dionisijos, Lenėjos, Antesterijos, Didžiosios Dionisijos). Kaip jau yra žinoma, Graikija yra filosofijos, demokratijos, įvairių menų, tarp jų dramos, tragedijos ir komedijos tėvynė. Anuomet vaidinimus organizuodavo valstybė ir jie buvo privalomi visiems piliečiams (tuo metu tik graikai vyrai), kurie net buvo paremiami, jei negalėjo sau leisti nusipirkti bilieto. Tačiau savo kūrinius plačiajai visuomenei galėjo parodyti tik tie poetai, kuriuos atrinkdavo sudaryta komisija. Šiai poetai pateikdavo trilogiją (trys tragedijos ir viena komedija), iš kurių buvo atrenkamos geriausios. Galbūt toks jų atrinkimas ir lėmė, jog antikiniai kūriniai išliko aktualūs visais laikais.

Toliau trumpai, kas yra renesansas [pranc. renaissance – atgimimas] ir kuo jis apskritai reikšmingas teatrui. Šis laikotarpis prasidėjo Italijoje, o vėliau išplito po visą Europą, tai šalių kultūros ir visuomeninės minties epocha XIV-XVI a., kuriai būdingas ryškus mokslo ir meno pakitimas, pasaulietinimas, visuomeninės minties racionalėjimas, ypač susidomėta antikiniu palikimu, bandyta jį imituoti, svarbus tampa pats žmogus, grįžtama prie savųjų ištakų, bandoma atsisakyti religinių dogmų, domimasi visomis gyvenimo sritimis. Taigi tai revoliucinė epocha, kuri teatrui davė tapytą scenovaizdį, suapvalintą sceną, keturis fono padalijimus, kulisas, uždangą, naują teatro pastata su proscenijaus arką, operą ir commedia dell‘arte. Pastaroji padarė didžiulę įtaką visų laikų teatrui: pasauliui davė pirmuosius profesionalius aktorius, susibūrusius į organizuotas trupes.

Darbo objektas – ispanų ir anglų renesanso teatrai.

  • Istorija Referatai
  • 2013 m.
  • 9 puslapiai (2020 žodžių)
  • Kolegija
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 40 KB
  • Ispanų ir anglų renesanso teatras
    10 - 3 balsai (-ų)
Ispanų ir anglų renesanso teatras. (2013 m. Gegužės 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/ispanu-ir-anglu-renesanso-teatras.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 10:28