Išradimai atėję į Lietuvą


Mokslas ir isradimai. Isradimai aprasymas. Referatas apie penicilina. Norvegu isradimai. Referatas interneto išradimas. Lietuviu biologijos isradimai.

Istorijos referatas. Įvadas. Mineralinės trąšos. Penicilinas. Konvejeris. Lazeris. Televizija. Kompiuteris. Mobilus telefonas. Internetas. Išvados. Mokslas yra žinių apie visatą kaupimas. Mokslo reikšmė žmonijai savaime suprantama: mokslas buvo ir bus, be jo neįmanoma tolesnė pažanga. Vien pažiūrėjus į istoriją, matyti mokslo šuoliai. Stebima, registruojama ir nuolat kaupiami duomenys, o sukaupus pirminius duomenis daromi išradimai.


Mokslas yra žinių apie visatą kaupimas.

Tai nuolatinis ieškojimas, nes mokslininkų netenkina pirmasis rastas paaiškinimas, jie visada ieško tikslesnio bei išsamesnio bandydami atskleisti esmines viso ko priežastis.

Tirti visatą milžiniškas uždavinys, todėl nenuostabu, kad yra tiek daug skirtingų mokslo šakų. Fizika tiria materijos savybes, struktūrą ir judėjimo dėsnius. Chemija nagrinėja vienines medžiagas, arba elementus, kurių yra visatoje, ir tiria, kaip jie jungiasi sudarydami sudėtingesnes medžiagas, vadinamas cheminiais junginiais. Augalus ir gyvūnus tiriantis mokslas vadinamas biologija. Ji nagrinėja, kaip jie auga, minta, dauginasi ir kaip per ilgą laiką kinta. Geologija tiria žemės formą ir sandarą, meteorologija – orą ir žemės atmosferą. Skaičių, figūrų ir dydžių mokslas – matematika – mokslininkams padeda atlikti matavimus ir skaičiavimus ir perprasti eksperimentų bei tyrimų rezultatus.

Mokslas nėra vien tik darbas laboratorijoje. Mašinos padeda ir atlieka užduotis, nes paklūsta tam tikriems mokslo dėsniams, kurie valdo jų veiksmus. O jei vis dėl to genda, tai gedimus nulemia kiti dėsniai. Tie dėsniai buvo atrasti, nes mokslininkai domėjosi pasauliu ir stebėjo įvairius įvykius.

šiuo metu mokslas yra labai stipriai pažengęs. Šiame kai natūralių azoto šaltinių – organinių trąšų ir iškasamos salietros ėmė nebepakati, žmonijai iškilo bado grėsmė. Žemės ūkis nesugebėjo išmaitinti gausėjančių 1903 m. Dviem norvegams fizikui birkelandui ir verslininkui eydes'ui pavyko surišti ore esantį azotą. Eydes seniai puoselėjo idėją, kad azotą iš oro būtų galima išgauti panaudojus didžiausią pasaulyje žaibą - elektros išlydį, o birkelandas savo laboratorijoje turėjo tokio žaibo sukūrimui reikalingą įrenginį - elektrinę patranką . Patranką įjungus užsižiebdavo galinga iki 3000 laipsnių temperatūros elektros iškrova, kuri sujungdavo ore esančius azotą ir deguonį į azoto oksidus. Po to oksidai reaguodavo su vandeniu sudarydami azoto rūgštį, kurią neutralizuojant kalkėmis buvo gaunamos dirbtinės azoto trąšos.

Norvegų išrastuoju trąšų gamybos būdu naudotasi neilgai. Vos po keleto metų, 1913 m. Vokiečių koncernas basf pradėjo naudoti kitą, efektyvesnį azoto trąšų gamybos būdą. Ore esantis azotas labai aukštame slėgyje, padedant specialiems katalizatoriams, pavyzdžiui, geležies oksidui, gali reaguoti su vandeniliu ir sudaryti dujas, kuriose yra daug amoniako nh. Šį metodą pirmieji panaudojo vokiečių chemikas fritzas haberis ir inžinierius carlas boschas.

  • Istorija Referatai
  • 2011 m.
  • 11 puslapių (2056 žodžiai)
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 17 KB
  • Išradimai atėję į Lietuvą
    9 - 3 balsai (-ų)
Išradimai atėję į Lietuvą. (2011 m. Liepos 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/isradimai-ateje-i-lietuva.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 20:30