Išsilavinusių žmonių emigracija


Ekonomikos referatas. Įvadas. Darbo problema – išsilavinusių Lietuvos žmonių emigracija į užsienio šalis. Teorinis pagrindimas. Praktinis problemos pagrindimas. Ar tikrai tokia problema egzistuoja? Išsilavinusių žmonių emigracijos problemos spendimas Lietuvoje. Siūlomas problemos sprendimas. Literatūros sąrašas.


Per paskutiniuosius metus emigracijos mastai nemažėja, o tik auga. Globalus pasaulis suteikia galimybes rinktis geresnį išsilavinimą, darbą, patogesnę vietą gyventi, tačiau valstybei tai gali tapti labai pavojinga, kadangi demografinis rodiklis paliečia visas valstybės sritis: ekonomiką, mediciną, švietimą, socialinę sistemą ir kt.

Šiame darbe bus analizuojama problema – išsilavinusių žmonių emigracija iš Lietuvos, bei jos priežastys.

Emigracija iš Lietuvos tampa šių dienų svarbiausia problema, kurią reikia skubiai spręsti ir imtis visų įmanomų preimonių, šiam reiškiniui sustabdyti. Žinoma, kaip ir kiekvienas reiškinys, vykstantis valstybėje, emigracija turi dvi medalio puses – teigiamą ir neigiamą. Lantelėje (žr. apačioje) yra išdėstyta teigiama ir neigiama emigracijos proceso pusės.

2.Darbo jėgos trūkumo didėjimas. 3.Neužpildytų darbo vietų daugėjimas. 4.Specialistų ir aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų bei darbininkų skaičiaus Lietuvoje mažėjimas.

2.Tuo atveju, kai, norint išvengti apmokestinimo, „grįžtantys“ pinigų srautai yra slepiami, jie prisideda prie šešėlinės ekonomikos augimo.

3.Prarandamos lėšos, kurios buvo investuotos į žmonių išsilavinimą ir specialistų parengimą, todėl atsiranda nauja našta valstybei, t. y. naujų specialistų rengimas.

2.Atsiranda spaudimas persiorientuoti iš mažo našumo ir pigia darbo jėga besiremiančios ekonomikos į didelio našumo ir aukštosiomis technologijomis pagrįstą ekonomiką.

Iki šios dienos apie grįžtamosios migracijos skatinimą Lietuvoje nebuvo labai garsiai kalbama, todėl ir priemonių jai skatinti nėra sukurta pakankamai. Ekonomikos augimo laikotarpiu iki 2008 m. krizės Lietuvoje masiškai mažėjo darbo jėga, kurios stygiui kompensuoti, kaip prioritetas pasirinkti emigravę Lietuvos piliečiai. Trūkstamą darbo jėgą pakeisti iš užsienio grįžtančiais migrantais nėra lengva, kadangi turi būti sukurtos lygiavertės ar panašios sąlygos migrantui dirbti šalyje.

Šiems tikslams įgyvendinti Lietuvoje sukurtos tokios priemonės:

Sukurtos galimybės lietuvių kilmės piliečiams, užsienyje įgijusiems vidurinį išsilavinimą, studijuoti Lietuvoje bei gauti finansinę paramą; įsteigtos specialios mokslininkų stipendijos iš užsienio grįžusiems Lietuvos mokslininkams; sukurta „Protų susigrąžinimo“ programa; trumpalaikių lietuvių kilmės mokslininkų vizitų rėmimas.

Daug dėmesio skiriama lituanistinio švietimo užsienyje galimybėms didinti, lituanistinėms mokykloms aprūpinti mokymosi priemonėmis, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos kanalo „LTV World“ pasiekiamumui, plėtrai ir kokybei užtikrinti, užsienio lietuvių žiniasklaidai, užsienio lietuvių bendruomenių ir organizacijų bei jaunimo veiklai remti.

Taip pat planuojama sudaryti sąlygas psichologinėms konsultacijoms ir kitoms, su reintegracijos procesu susijusioms paslaugoms emigrantams ir jų šeimos nariams teikti.

Už Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus išmokslinti žmonės kuria gerovę kitoms valstybėms, o Lietuvoje, nepaisant didžiulio nedarbo, stinga aukštos kvalifikacijos specialistų. Kitų šalių specialistai ir tie, kurie tobulino savo sugebėjimus išvykę iš Lietuvos, užsienio valstybėse, į Lietuvą nesiveržia, nes konkurencingų tarptautiniame kontekste darbo vietų vienetai.

Sėkmingu ekonominio pakilimo nulemtu emigrantų susigrąžinimo pavyzdžiu laikoma Airija (Bartasevičius ir kt., 2005). Per paskutinius kelis šimtmečius ši valstybė buvo pirmaujanti migracijos mastais, tačiau augant valstybės ekonomikai buvo imtasi priemonių, kurios paskatino sugrįžti nemažą dalį airių. Pirmiausia valstybė ėmėsi priemonių identifikuoti problemas, su kuriomis susiduria grįžtantieji, ir toms problemoms spręsti. Nustatytos grįžtantiesiems svarbiausios problemos: informacijos trūkumas, grįžimo sąlygos, vienatvės ir izoliacijos jausmas, informacijos apie socialines garantijas trūkumas, kvalifikacijos pripažinimas, įsidarbinimo galimybės. Šios problemos buvo sprendžiamos leidžiant įvairius leidinius, kuriuose pateikiama informacija apie įsidarbinimo sąlygas, būsto įsigijimą, mokesčius, organizuojami susitikimai užsienyje bei vykdoma grįžtančiųjų socialinė integracija.

  • Ekonomika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 17 puslapių (3312 žodžių)
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 36 KB
  • Išsilavinusių žmonių emigracija
    10 - 5 balsai (-ų)
Išsilavinusių žmonių emigracija. (2015 m. Gruodžio 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/issilavinusiu-zmoniu-emigracija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 09:00