Išteklių ekonomika


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Jungtinių tautų aplinkosaugos programos esmė. Klimato kaita ir jungtinių tautų aplinkosaugos programa. Vandens išteklių ir atliekų tvarkymo valdymas įgyvendinant jungtinių tautų aplinkos programos tikslus. Jungtinių tautų aplinkos apsaugos ir Lietuvos aplinkos apsaugos politikos gairės. Išvados. Literatūros sąrašas.


Gamta yra ta natūrali aplinka, kurioje atsiranda, formuojasi ir vystosi žmonija. Viską, ko reikia žmogui kasdieniame gyvenime (pvz., oro, maisto, aprangos ir kt.), jis gauna iš gamtos: arba tiesiogiai imdamas ir naudodamas gamtos turtus, arba perdirbdamas ir pritaikydamas juos savo poreikiams. Žmonėms svarbios ne tik materialinės gėrybės, gaunamos iš gamtos, labai didelę reikšmę turi ir švarus aplinkos oras, šviesa, šiluma, gražus kraštovaizdis ir kt. Kita vertus, svarbu paminėti, kad žmogus ne tik naudojasi gamtos dovanomis, bet ir pats, būdamas sudedamąja jos dalimi, savo veikla labai veikia gamtą. Žmogaus poveikis gamtai ir konkrečiai laukinei augalijai įvairiomis visuomenės raidos pakopomis buvo nevienodas: daugėjant žmonių, didėjant jų poreikiams, žmogaus įtaka nuolat didėjo, kol galiausiai ji pasiekė tokį laipsnį, kad net pradėjo atsirasti neigiamų padarinių. Taigi, ypač padidėjo neigiamų padarinių neutralizavimo, aplinkai padarytos žalos atlyginimo ir aplinkos apsaugos apskritai svarba. Viena iš didžiausių globalių aplinkos apsaugos problemų pastaruoju metu yra atmosferos oro, vandens telkinių ir žemės tarša, o didžiausi aplinkos taršos židiniai yra pramonėje, žemės ūkyje ir transporte. Siekiant išvengti arba minimizuoti aplinkos teršimą, reikia labai daug lėšų. Pasaulio šalyse ekologinės paskirties fondai sudaro žymią bendros gamybinių fondų struktūros dalį, o mūsų šalyje šių fondų dalis siekia keletą procentų bendros įmonių fondų vertės, o daugybė įmonių dar visiškai neturi valymo įrenginių, nebaudžiami teršia aplinką.

Darbo tikslas – susipažinti su Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos politika.

Darbo uždaviniai:

2. susipažinti su Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programos įgyvendinimu.

Rašant darbą remtasi ataskaitomis, programomis.

Kalbant Europos Sąjungoje vykdomą klimato kaitos politiką, pažymėtina, kad ES klimato kaitos politikos pagrindas – nuo 2005 m. sausio 1 d. pradėta taikyti ES prekybos emisijos leidimais sistema. ES valstybių narių vyriausybės 12 000 elektros energijos jėgainių ir daug energijos vartojančių gamyklų nustatė, kiek CO2 per metus jos gali išskirti. Šios gamyklos ir jėgainės išskiria beveik pusę ES išskiriamo CO2 kiekio. Tos gamyklos ir jėgainės, kurios išskiria mažiau CO2, nei joms nustatyta, gali nepanaudotą emisijos kvotą parduoti gamykloms arba jėgainėms, kurios nepasiekė tokių gerų rezultatų. Tai finansinė prielaida mažinti emisiją. Sistema taip pat užtikrina, kad būtų perkančiųjų emisijos leidimus. Reikia atkreipti dėmesį, kad įmonės, kurios viršijo savo emisijos normas ir nenusipirko naujų emisijos teisių iš kitų įmonių, turi mokėti nemažas baudas.

3. VANDENS IŠTEKLIŲ IR ATLIEKŲ TVARKYMO VALDYMAS ĮGYVENDINANT JUNGTINIŲ TAUTŲ APLINKOS PROGRAMOS TIKSLUS

Aštuntajame dešimtmetyje, 1972 metais Stokholme vykusioje Jungtinių Tautų konferencijoje buvo suformuluota nuostata, kad ekonominė plėtra turi vykti kuo efektyviau naudojant gamtos išteklius ir atsižvelgiant į daromą poveikį aplinkai. Tarptautinės aplinkosauginės organizacijos ir institucijos 1980 metais parengė ir paskelbė itin svarbų dokumentą – Pasaulio apsaugos strategiją (World Conservation Strategy, 1980), kuri praktiškai įtakojo Darnaus vystymosi strategijos atsiradimą. Pasaulio apsaugos strategijoje neliko ekonominio vystymosi ir aplinkos apsaugos supriešinimo ir buvo deklaruota, kad darnus vystymasis ir apsauga nėra vienas kitam prieštaraujantys dalykai, o racionalus ir efektyvus gamtos išteklių naudojimas yra neatsiejama ne tik ekonominio vystymosi, bet ir gamtos apsaugos dalis. Taigi, galima teigti, kad intensyvėjant globalizacijos tempams, vystant ekonominius ryšius bei identifikuojant aplinkos problemų mastą, darnaus vystymosi nuostatos gali būti įgyvendintos tik bendromis tarptautinėmis pajėgomis.

Išteklių ekonomika. (2015 m. Balandžio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/istekliu-ekonomika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 12:38