Ištikimybė Biliūno kūryboje


Istikimybe sau. Istikimybe lietuviu kalboje. Istikimybes svarba. Istikimy sau. Istikimybe kuriniuose.

Lietuvių analizė. XX a. Lietuvių literatūros kurso atsiskaitomasis rašto darbas. “Ištikimybės tema Jono Biliūno prozoje”. Įvadas. Išvados.


Šiame XX a. lietuvių literatūros kurso atsiskaitomajame rašto darbe analizuojama štikimybės tema Jono Biliūno prozoje. Noriu atskleisti kaip autorius savo prozoje sugeba išreikšti skirtingus asmenybių poelgius ir kaip pats žmogus geba susitvarkyti su tokia užduotimi. J.Biliūno kūryba pagrįsta senosiomis-tikrosiomis moralinėmis normomis ir vertybėmis, tokiomis kaip pagarba senoliui ir jo išminčiai, neatsiejamas ryšys su gamta , labai svarbi žmogaus sąžinė ir ištikimybė, sau bei kitiems. Pats autorius skaitytojui nedaro jokios įtakos, viską leidžia suprasti ir vertinti pačiam. Kaip elgtis yra teisinga ir kaip nepridera mums, skaitojams, leidžia suprasti autoriaus vertybinės normos. Viena svarbiausių iš jų - žmogaus ištikimybė, o ištikimybė gali būti įvairiame pavidale: ištikimybė sau – savo pasirinkimams, gimtinei,šeimai, ištikimybė kitam žmogui ar gyvūnui, ištikimybė savo gyvenimui. Gėrybė neatsiejama nuo blogybės, kaip ir ištikimybė nuo išdavystės. J.Biliūno prozoje rasime ir išdavystės motyvų, kurie tik dar labiau sustiprina ištikimybės svarbą.

Analizuojami prozos kūriniai “Brisiaus galas”, “Kliudžiau”, “Ubagas”, “Lazda”, “Laimės žiburys”, “Liūdna pasaka”, nėra itin sudėtingi konteksto atžvilgiu, bet pagrindinė mintis paslėpta pakankamai metaforiškai. Kiekvienas personažas dvasingas ir vienodai svarbus, ir visai nesvarbu tai žmogus ar gyvūnas, kiekvienas užima savo poziciją, kuri vaizdingai aprašoma, taip sukuriamas lygiavertiškumo jausmas. Jausmas, kurio netenkame išdavę ir būdami išduoti. Kai žmogus pamiršta būti ištikimu sau ir savo pasirinkimams jis pamirštai tai, jog išduodamas sau artimus išduoda save, nes visa tai, kas yra jo pasirinkimai yra jis pats.

Jonas Biliūnas savo prozoje “Kliudžiau” atskleidžia kitokią žmogaus pusę. Žmogaus, kuris suklydęs negali sau atleisti ir nuoskauda ilgai lieka jo širdyje. “Tat buvo vienintelis mano gyvenime šūvis. Bet laimingas : aš jį ir ligi šiolei dar tebenešioju savo krūtinėje...” Pasikartosiu, jog Biliūnas yra pakankamai ironiškas. Ir ironija puikiai pabrėžia svarbiausius dalykus. “Laimingas” supratęs savo klaidą. Šis herojus nebėgo nuo savęs ir savo veiksmų, pats to nejausdamas išgyvena ir kaltina save, visiškai priimdamas atsakomybę. Tokiu būdu net ir suklydęs lieka ištikimas sau ir savo pasirinkimui. Tarp šių kūrinių yra skirtumas -vargšės, menkos ir niekam nereikalingos katytės su žmogumi nesiejo ištikimybės ryšys, jų nesiejo niekas, bet lemtinga strelė žmogaus širdyje paliko širdgėlą. O Brisius, visą gyvenimą ištikimai tarnavęs savo šeimininkui sulaukia žiauriausio nusprendžio ir pasitraukimo.

  • Lietuvių kalba Analizės
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 7 puslapiai (2093 žodžiai)
  • Universitetas
  • Lietuvių analizės
  • Microsoft Word 45 KB
  • Ištikimybė Biliūno kūryboje
    10 - 10 balsai (-ų)
Ištikimybė Biliūno kūryboje. (2015 m. Gegužės 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/istikimybe-biliuno-kuryboje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 12:58