Istorija 11 klasės kurso konspektas


Jėzuitų ordino vaidmuo stiprinant katalikų bažnyčios pozicijas. Apšviestasis absoliutizmas reiksme. Apsviestasis despotizmas negali pralauzti tvirtu feodalines visuomenes sienu nepakenkdamas pats sau. Apsviestasis depotizmas negali pralauzti tvirtu feodalines visuomenes sienu nepakenkdamas pats sau. Bajoriškoji demokratija ir ldk pilietiškumo samprata xvii a. vid. – xviii a. Johano gutenbergo mikalojaus koperniko leonardo da vinčio nikolo makiavelio reiksme.

Istorijos konspektas.

Florencijos katedra. Leonardas da Vinčis „Paskutinė vakarienė“. Renesanso laikotarpiu skulptūroje paplito biustas, raitelio statula, domėtasi žmogaus anatomija, vaizduotas apnuogintas kūnas. Renesanso laikotarpiu tapytojai vėl grįžo į gamtą, išmokta tiksliai perteikti natūralias pozas, įvairius žmonių jausmus, erdvę. Renesanso raiška mokslo ir literatūros srityse. Johanas Gutenbergas – vokiečių išradėjas, išrado knygų spausdinimo mašiną, sukūrė surenkamąjį šriftą. Mikalojus Kopernikas – vienas garsiausių XVI a. Leonardas da Vinčis – tapytojas, skulptorius, architektas (XV a. Nikolas Makiavelis – italų mąstytojas, rašytojas, politinis veikėjas. Didieji geografiniai atradimai xv a. pab. – xvi a. pr. Didžiųjų geografinių atradimų priežastys. E - Reikėjo rasti naujų prekybos kelių į Aziją (islamo tikybos išpažinėjų konfliktas su krikščionybės išpažinėjais (po to kai musulmonai užėmė Konstantinopolį, europiečiai susidūrė su daugybė kliūčių prekyboje su rRytais), todėl buvo nesaugu pasiekti Aziją, o pirkti iš Osmanų imperijos buvo brangu). E – Europiečiai siekė rasti brangių metalų. T – pasiekimai jūreivystėje (išrastas kompasas, karavelė, astroliabija). S – Noras pažinti pasaulį. P – Valstybių centralizacija (valstybių susivienijimai, kai jas valdo iš vieno centro, dalį mokesčių gali paaukoti ekspedicijų finansavimams). S – Didesnis Rytų prekių poreikis dėl susiformavusio buržua sluoksnio. Kristupas Kolombas – atrado Ameriką. Reikšmė – europiečiai sužinojo, kad yra atrasti nauji žemynai. Vaskas de Gama – atrado jūrų kelią į Indiją. Fernandas Magelanas – pirmoji kelionė apink pasaulį. Didieji geografiniai atradimai sukėlė pokyčius pasaulio prekyboje, tai leido labiau padidėti Ispanijos, Portugalijos, Anglijos ir Olandijos valstybių vaidmeniui pasaulio prekyboje. Didžiųjų geografinių atradimų politiniai padariniai. Iškyla naujos valstybės Ispanija, Portugalija, Prancūzija, Olandija ir Anglija. Pradėta kolonizacija. Didžiųjų geografinių atradimų ekonominiai padariniai. Pasaulinė prekyba. Mainai tarp žemynų. Infliacija – bendras kainų lygio kilimas. Kapitalizmo ir merkantilizmo vystymasis. (Merkantilizmas – ekonomikos teorijos raidos srovė, kuri pabrėžia mainų ir prekybos svarbą, bei laiko tai tautos gerovės šaltiniu. Ankstyvojo kapitalizmo ekonominė politika). Didžiųjų geografinių atradimų kultūriniai padariniai. Plinta europiečių kalba, kultūra, papročiai, tačiau naikinamas atrastų teritorijų papročiai bei kultūra. Krikščionybė tampa pasauline religija. Plečiasi europiečiu akiratis. Didelė reikšmė mokslui geografijai, istorijai, biologijai. KONKRETIZUOTI! Didžiųjų geografinių atradimų socialiniai padariniai. Prekyba vergais. Naujų tautų kūrimasis. Keitėsi socialinių sluoksnių struktūra. Reformacijos ir kontrreformacijos sąjūdžiai xvi a. Reformacija – religinis sąjūdis XV-XVII a. Kontrreformacija arba katalikiškoji reformacija buvo judėjimas Katalikų bažnyčios viduje, siekęs sustabdyti protestantizmo plitimą reformuojant Katalikų bažnyčią bei persekiojant eretikus. Reformacijos priežastys. Žmonių netenkino aklas tikėjimas Bažnyčia ir jos mokymu. Smuko Romos autoritetas ir jos, kaip krikščioniškos Europos sostinės, įtaka. Žmones apėmė nepasitenkinimas dėl nuolat didėjančių mokesčių, pinigų rinkimo bažnyčių ar rūmų statybai. Reformacijos pradžia laikomi 1517 metai, kai Martynas Liuteris Vitenberge paskelbė savo garsiąsias 95 tezės, prikalęs jas prie bažnyčios durų. Martyno Liuterio idėjos reformuoti bažnyčią. Krikščionių bendruomenės gali pačios save valdyti. Popiežius yra nereikalingas. Tikėjimo pagrindas – Šventasis Raštas, kurį tikintieji turi skaityti patys, o ne klausyti kunigų perpasakojimų. Bažnyčia privalo rūpintis tik dvasiniais reikalais ir atsisakyti turimų turtų. Celibatą reikia panaikinti, nes vienuoliai ir kunigai būtų naudingesni gyvendami pasaulietišką gyvenimą. Atsirado naujos krikščionybės šakos. Liuteronybė - neigtas dvasininkijos, kaip tarpininko tarp žmogaus ir Dievo vaidmuo. Kalvinizmas - darbas ir taupumas – didžiausios dorybės. Anglikonybė - popiežiaus vietą užėmė karalius. Katalikybė – Lenkija, LDK, Italija. Katalikų bažnyčia kovojo prieš reformacija šiais būdais. Siekė susigrąžinti prarastą padėtį. Tridento bažnytiniame susirinkime katalikai atsiribojo nuo protestantų, iškėlė popiežiaus autoritetą. Stiprino cenzūrinę inkviziciją. Persekiojo protestantus. Įkūrė Jėzuitų ordiną. Jėzuitų ordino vaidmuo stiprinant Katalikų bažnyčios pozicijas. Jėzuitų ordinas kūrė mokyklas, kuriuos ne tik mokė, auklėjo jaunimą, bet ir saugojo nuo protestantų įtakos. Jėzuitų ordino vienuoliai buvo aktyvūs misionieriai, platinantys katalikybę. Reformacijos ir kontrreformacijos poveikis valstybei ir visuomenei. Katalikams ir protestantams varžantis dėl įtakos visuomenėje, susidarė palankios sąlygos mokslo, švietimo, meno plėtrai. Jėzuitų ordinas kūrė universitetus ir mokyklas. Protestantai prisidėjo prie raštijos raidos, pvz. Martynas Mažvydas parašė „Katekizmą“. Krikščionybės skilo į dar daugiau šakų anglikonybė, kalvinizmas, liuteronybė. Moterims iš didikų šeimų reformacija suteikė daugiau saviraiškos galimybių, imta labiau vertinti santuoką, tačiau pasidarė lengviau išsiskirti, jeigu santuoka atrodė akivaizdžiai nenusisekusi. Protestantiškose šalyse greičiau vystėsi kapitalistiniai santykiai. Bažnyčia atsisakė dalies žemių. Paspartėjo kolonizacijos procesas (dėl religinių persekiojimų žmonės bėgo į kitas šalis). Ldk visuomenės kaita xvi – xvii a. vid. Liublino unija 1569m. (iki 1795m. ). Liublino unijos priežastys. Didėjanti Maskvos valstybės įtaka (Jos valdovai norėjo užvaldyti LDK žemes ir Livoniją). Nesėkmės karuose su Rusija vertė Lietuvių bajorus ieškotis sąjungininkų – karinės pagalbos tikėjosi ir Lenkijos. Lenkijos feodalai siekė užvadyti Ukrainos žemes ir kai kurias kitas rusų žemes (Lenkijai atsirado proga prisijungti LDK). Lietuvos bajorai norėjo sau lygių teisių su Lenkijos bajorais. Geopolitinė XVI a. LDK padėtis (LDK, turinti didelė teritoriją, atrodė silpna tarp stiprėjančių gretimų valstybių). Maskvos valdovai tikėjosi užvaldyti LDK žemės ir Livoniją, išplėsti savo teritoriją ir gauti prieigą prie Baltijos jūros. ESMĖ LDK ir Lenkijos karalystė susijungė, sudarė ATR. LDK ir Lenkijos pozicijų skirtumai dėl unijos – Lenkija siekė visiškai sujungti Lietuvą su Lenkija, tačiau lietuviai norėjo tik sąjungos dėl esančio karo su Maskva. Požiūriai į uniją pačioje Lietuvoje išsiskyrė. Žygimantas Augustas (tuometinis Lenkijos ir Lietuvos valdovas) – skatino tarpvalstybinės unijos susidarymą, išsaugodamas savo pirmtakų užmegztus Lenkijos ir Lietuvos santykius. Mykolas Radvila Rudasis (Liubline sušauktame seime Lietuvos delegacijos kancleris) – pareiškė naują projektą bendras tik karalius ir užsienio politikas, visais kitais atvejais visiškas savarankiškumas. Jonas Chodkevičius (Žemaitijos seniūnas ir Livonijos valdytojas) – stengėsi sudaryti unija, kurioje Lietuva ir Lenkija išlaikytų savo savarankiškumą. Abiejų tautų respublikos valdymas po liublino unijos. Svarbiausi LDK pareigūnai, jų funkcijos susikūrus ATR. Kancleriai, pakancleriai – vadovavo Lietuvos valstybės kanceliarijai. Maršalai – rūpinosi valdovo saugumo. Iždininkai – tvarkė valstybės ir valdovo iždą. Etmonai – vadovavo kariuomenei. (Senatą sudarė vyskupai, vaivados ir kaštelionai. Karaliaus valdžia ATR buvo silpna, didžiausią įtaką valstybėje turėjo Seimas (bajorai). Bajorai turėjo veto teisę, kuria siekė sustabdyti sau nepalankius sprendimus. ATR valstybes valdyme dalyvavo bajorai, valdė bajorų seimas. Nuo XVI a. be Seimo nebuvo sprendžiamas joks svarbesnis reikalas. Karalius buvo renkamas t. y. priklausomas nuo bajorų. (Karalius turėjo pasirašyti du dokumentus, kurie apibrėžė bajorų statusą valstybėje (Henriko artikulai) ir asmeninius monarcho įsipareigojimus (Pacta Conventa)). Valdovas įsipareigojo be bajorų nevaldyti valstybės. LDK išlaikė savarankiškumą bendroje valstybėje su Lenkija. LDK išsaugojo savo teises. Išsaugojo atskirus pareigūnus. Išsaugojo iždą. Išsaugojo kariuomenę. Didįjį kunigaikštį rinkdavo atskirai nuo Lenkijos. ATR Seimų veikla dažnai buvo neveiksminga, nes didikai piknaudžiavo Veto teisę, siekdami sustabdyti sau nepalankius sprendimus. STEPONO BATORO nuopelnai LDK (karūnuotas Lenkijos karalius, kiek vėliau pripa-intas LDK valdovu). Sustiprino samdomąją kariuomenę, pagerino jos pasiruošimą, modernizavo ginkluotę. Grąžino prarastas žemes ir LDK valstybės prestižą. Vyriausiojo Tribunolo įkūrimas (bajorų luomo aukščiausios instancijos apeliacinis teismas LDK ir ATR). Humanizmo ir renesanso bruožai ldk. Būdai, kaip LDK plito Renesanso ir humanizmo idėjos. Dinastiniai ryšiais, Bona Sforca kvietė į LDK atvykti menininkus, skulptorius, muzikantus. Plito per Lietuvos studentus, studijavusius Europos miestuose. Humanizmo idėjos pilto per svarbiausių Europos humanistų veikalus. Plito per LDK kunigaikščio, Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto dvarą. Renesanso ir humanizmo idėjos labiausiai plito literatūros, dailės, architektūros, muzikos srityse. Literatūra Martyno Mažvydo „Katekizmas“, Mikalojaus Daukšos „Postilės“, Mikalojaus Husoviano „Giesmė apie stumbrą“, Jono Radvano „Radviliada“. Dailė raižiniais puošiami knygų tituliniai puslapiai, inicialai. Muzika vokalinės polifoninės muzikos klestėjimas, sąskambių darnos siekimas, muzikos žanrų plėtotė. Architektūra Šiaulių Šv. Petro ir Pauliaus katedra, Vilniaus Šv. Mykolo bažnyčia. Renesanso architektūros pavyzdžiai. /. Biržų pilis. /. Panemunės pilys. /. Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia. /. Šiaulių Šv. Petro ir Pauliaus katedra. /. Vilniaus Šv. Mykolo bažnyčia. Renesanso architektūros bruožai. Lygios tinkuotos sienos. Pusapvalės arkos. Pusapvalių arkų arkada. Antikos tradicijų gaivinimas orderių naudojimas, skliautinės konstrukcijos sienos. Paprastumas, simetrija. PRANCIŠKUS SKORINA – LDK veikėjas, išspausdinęs pirmą knygą Lietuvoje, taip pat įkūręs pirmą knygų spaustuvę LDK. MOTIEJUS STRIJOKOVSKIS – lenkų istorikas, parašęs pirmąją spausdinti LDK istorija „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios kronika“. Reformacijos ir konrreformacijos sąjūdžiai ldk. Būdai, kuriais plito reformacija LDK (Reformacijos idėjoms plisti LDK buvo daug priežasčių. Per užsienio universitetų studentus iš LDK. Tranzitinę prekybą, knygas. Iš liuteroniškas idėjas propaguojančios Prūsijos (mokėsi Mažvydas, Kulvietis, Rapalionas) ir Šv. Plito tarp kilmingųjų, didikų, turtingų miestiečių pirklių amatininkų. LDK protestantizmas skilo į dar kelias kryptis liuteronybė ir kalvinizmas. Žyniausi reformacijos centrai LDK – Vilnius ir Vitenbergas. Abraomas kulvietis – viena žymiausia xvi a. Reformacijos ir Kontrreformacijos sąjūdžių įtaka visuomenei. Reformacijos šalininkai kūrė gimnazijos tipo mokyklas, steigė parapines mokyklas. Reformacijos ir kontrreformacijos sąjūdžių įtaka visuomenei yra didžiulė. Stanislovas Rapalionis pirmasis bibliją išvertė į lietuvių kalbą. Reformacija paskatino sparčiau modernizuoti kultūrą. Kontrreformacijos metu buvo pertvarkoma Katalikų bažnyčia. Jėzuitų ordinas įkūrė Vilniaus universitetą, leido religinio turinio lietuviškas knygas. Lietuviškos raštijos atiradimas. ?? Lietuviškos raštijos atsiradimą lėmė. Pirmosios lietuviškos knygos atsiradimą paspartino Reformacija. Lietuvos krikštas. Martynas Mažvydas 1547 m. išleido Karaliaučiuje pirmąją lietuvišką knygą „Katekizmas“. ?? Martyno Mažvydo „Katekizmas“ pirmiausiai pasirodė Karaliaučiuje, nes. MIKALOJUS DAUKŠA – kunigas, kontrreformacijos veikėjas, parašęs „Prakalba į malonųjį skaitytoją“. Lietuvis statutai. Lietuvos Statuto pasirodymo pagrindinės priežastys. XVI a. Lietuvoje labai susirūpinta teisės normas suvienodinti ir susisteminti. Kurti valstybinę teisę skubino politinės aplinkybės (Lietuvos didikus neramino vis labiau prolenkiška tampanti Lietuvos kunigaikščių pozicija. Lietuvos teisės kūrimas stiprino LDK prestižą viduje ir tarptautinėje arenoje. Lietuvos Statutai išplėtė bajorijos teises ir valstybėje įtvirtino šio luomo hegemonija (politinis, ekonominis pirmavimas). Statute (1529) įteisino didikų vadovaujantį vaidmenį politiniame gyvenime, Ponų tarybos vykdoma politinio gyvenimo kontrolę. Statute (1566) pagal šį statutą aukščiausios teisės Lietuvos valstybėje priklauso bajorų luomui. Statutas (1588) dar labiau išplėtė bajorų teises ir reglamentavo valstiečių įbaudžiavinimą. Statutas svarbus Lietuvos valstybingumui, nes jame Lietuva apibūdinama kaip savarankiška valstybė, turinti savo valdovą – Didįjį kunigaikštį, kitus suverenios valstybės atributus. Vilniaus universiteto įkūrimas 1579m. Vilniaus universitetas įkurtas 1579m. Vilniaus universiteto įkūrimo reikšmė – tai buvo svarbiausiai VI – XVIII a. Valakų reformos xvi a. LDK pradėta vykdyti Valakų reforma, siekiant padidinti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto iždo pajamas (V. Valakų reformos esmė sutelkti valstiečius iš vienkiemių į kaimus, duoti žemė valstiečiams, kurie eitų į lažą, atliktų prievoles. Valakų reformos padariniai. Lietuvoje susiklostė lažinė baudžiavinė ūkio sistema. Valstiečiai tapo baudžiauninkais. Ldk luomai. Bajorijos, dvasininkų, miestiečių ir valstiečių padėtis XVI – XVII a. Bajorai – įtakingiausias LDK sluoksnis, turintis daug privilegijų, imunitetą nuo valdžios. Prievolės – LDK bajorai buvo atleisti nuo prievolių didžiajam kunigaikščiui, išskyrus naujų pilių statybą. Teisės – naudotis bajorų luomui suteiktomis privilegijomis, galėjo rinkti atstovus į seimą ir patys būti renkami, turėjo teisę laisvai rinkti valdovą. Dvasininkai – atskiras luomas, turintis laisvę nuo pasaulietinės valdžios. Prievolės –. Teisės –. Miestiečiai –. Prievolės. Teisės. Valstiečiai –didžiausias neprivilegijuotas ir prievolinis visuomenės sluoksnis. Prievolės – eiti į lažą, mokėti mokesčius žemvaldžiui, įvairias duokles (činšo mokestis, dėkla, žvejybos mokestis). Privilegijos – neturėjo. Barokas ldk xvi a. pab. – xviii a. pr. Baroko stiliaus pastatai. /. Vilniaus Šv. Teresės bažnyčia. /. Vilniaus Šv. Jonų bažnyčia. /. Vilniaus Kazimiero koplyčia. /. Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia. /. Vilniaus Misionierių bažnyčia. Baroko bruožai. Banguojantys fasadai. Laužyti, banguoti karnizai. Gilio nišos. Įvairios puošybos detalės. Naudojamos prabangios medžiagos – marmuras, auksuoti lipdiniai. KAZIMIERAS SEMENAVIČIUS – išleido veikalą „Didysis artilerijos menas“, kuriame išdėstė daugiapakopės raketos ir raketinės artilerijos idėją, pateikė daugiapakopės raketos brėžinių. MOTIEJUS KAZIMIERAS SARBIEVIJUS – išleido poezijos rinkinį „Trys lyrikos knygos“, kuriame daug dėmesio skirta lietuviškai tematikai, eilėraščiuose dažnai sutinkami lietuviški vietovardžiai, asmenvardžiai, apdainuotas Lietuvos gamtos grožis. ALBERTAS VIJŪKAS-KOJALAVIČIUS – išleido savo „Lietuvos istoriją“, kuri apėmė visą laikotarpį iki Žygimanto Augusto mirties ir tapo pirmąja lotynų kalba parašyta LDK istorija. Renesanso ir baroko žmogaus pasaulėžiūros skirtumai. Renesanso žmogaus pasaulėžiūroje vyrauja humanizmas. Baroko žmogaus pasaulėžiūroje vyrauja religingumas, atsigręžimas į Dievą. Apšvietos laikai Europoje ir ldk visuomenės gyvenimo pokyčiai. Apšvietos laikai Europoje. Apšvietos filosofijos idėjos. Apšvietos (švietimo) epocha – xviii a. Apšvietos epochos bruožai tikėjimas proto galia, siekis tobulinti visuomenę, žmonių lygybė ir laisvė. Svarbiausios švietėjų idėjos apie žmogų, valstybės ir visuomenės santykius. Valdymas turi būti traktuojamas kaip tautos ir vyriausybės sutartis (tauta turi aukoti tam tikrą dalį savo laisvės, o valdžia už įsipareigojimus turi rūpintis valstybes tvarka, saugumu). Valstybės valdžia priklauso tautai (nuo tautos turi priklausyti, kas bus valdovas). Valdžių padalijimas (valdžia turi būti padalyta į įstatymų vykdomąją, įstatymų leidžiamąją, teisminę valdžias). Reikalavimas, kad visi demokratiškai dalyvautų valdyme (asmenys nepaisant lyties, tapatybės, padėties visuomenėje, turi lygias teises būti renkamiems ir rinkti kitus). ŽANAS ŽAKAS RUSO – teigė, kad respublikiniame valdyme aukštas valstybėje vietas užima tik apsišvietę, gabūs žmonės. ŠARLIS MONTESKJE – teigė, kad valdžia turi būti padalyta į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę valdžias, ir kad visos valdžios būtų priklausomos viena nuo kitos. Apšviestasis absoliutizmas – švietėjų idėjomis grindžiamas xviii a. Baudžiamųjų įstatymų švelninimas. Baudžiavos palengvinimas arba panaikinimas. Švietimo plėtojimas. Religinio pakantumo įteisinimas. Finansų tvarkymas taupant lėšas ir vienodžiau paskirstant mokesčius, apmokestinama bajorija. Bažnyčios įtakos mažinimas, vienuolynų uždarymas. Pramonės prekybos žemdirbystės rėmimas. Apšvietos reformos žmogaus teisių, teisėtvarkos ir švietimo srityse Baudžiamųjų įstatymų švelninimas. „Apšviestasis despotizmas negali pralaužti tvirtų feodalinės visuomenės sienų nepakenkdamas pats sau“ – keliamos švietėjų idėjos žmogaus teisės, valdžios padalijimas sukėlė reformas, kurios kenkė pačiam monarchui valdant valstybę, todėl keitėsi valstybės santvarka – iš absoliutizmo į respubliką ar konstitucinę monarchiją. Apšvietos idėjų įtaka Prancūzijos politiniam gyvenimui PAPILDYTI. As. 1789 m. prancūzijos revoliucija. Prancūzijos revoliucijos priežastys. Trečiojo luomo siekis gauti lygias teises su kitais dviem luomais (bajorais ir dvasininkais). Daugumos žmonių nepasitenkinimas absoliutizmu. Sunki ekonominė ir finansinė situacija. (Norint padidinti valstybės pajamas, didino trečiojo luomo mokesčius, o tai kėlė dar didesnį nepasitenkinimą valdžia). Švietėjų idėjos. (Švietėjų idėjos skatino valstybės valdymą padalinti į tris valdžias, panaikinti luominę visuomenę, kad visi asmenys būtų teisiškai lygūs). „Žmogaus ir piliečių teisių deklaracija“ garantavo šias teises. Laisvę ir teisinę lygybę (naikino luominę visuomenę). Tautos suverenitetas. Piliečių lygybė prieš įstatymus. Šio dokumento autoriai rėmėsi švietėjų idėjomis, nes naikino feodalizmą (feodalinėje visuomenėje piliečiai skirstomi į luomus), naikino absoliutizmą. Reformos, vykdomos jakobinų diktatūros metais. Įvestas naujas kalendorius. Pakeisti gatvių, miesto aikščių pavadinimai. Įvestas Aukščiausiasis būtinybės kultas, kuris turėjo pakeisti katalikybę. Susidorojimas su maištininkais. Įvesta būtiniausių prekių kainų kontrolė. Visuotinė karo prievolė. Jakobinų diktatūra buvo paremta teroru (Įvestas naujas kalendorius. MAKSIMILJENAS ROBESPJERAS – teisininkas, tapęs jakobinų grupės vadas, kovoje su vidaus ir užsienio kontrrevoliucija rėmęs griežtomis teroro priemonėmis. Prancūzijoje buvo respublikinis valdymas – teoriškai tai buvo respublika, tačiau faktiškai šalyje vyravo jakobinų diktatūra. Prancūzijos revoliucijos rezultatai. Tai buvo pirmoji revoliucija, kuri bandė sąmoningai pertvarkyti pasaulį, remdamasi švietėjų idėjomis. Europai ir pasauliui davė respublikonizmo tradiciją. Patvirtintos universalios pilietinės teisės ir lygybė prieš įstatymus. Suiro ribos tarp luomų, bet jų vietoje atsirado nauji skirstymo kriterijai, pirmiausia – pagal turtą, taip pat pagal politinius įsitikinimus. Prancūzijoje sunaikinta feodalinės visuomenės struktūros, o daugelyje Europos šalių – gerokai susilpnintos. Įtvirtinta šiuolaikinės valstybės samprata. Didžiosios Prancūzijos revoliucijos poveikis politiniam, socialiniam ir ekonominiam gyvenimui Prancūzijoje ir kitose Europos šalyse. Socialinis – panaikinta luominė visuomenė (Europoje sumažinta bei panaikinta baudžiava), sukurtos universalios teisės. Ekonominis – mokesčiai tolygiai paskirstyti visiems piliečiams. Politinis – Iš absoliutizmo pereita į konstitucinę monarchiją. Didžiosios Prancūzijos revoliucijos etapai. Etapas - Bastilijos šturmas. Po šturmo sukilimas išplito didesnėje valstybės dalyje vietose įkurta savivalda, sudaryta nacionalinė gvardija, priimta Žmogaus ir piliečių teisių deklaracija. Pirmoji konstitucija įtvirtino konstitucinę monarchiją. Buvo panaikintos mokesčių privilegijos. Etapas – siejamas su respublikos paskelbimu naujoje konstitucijoje. Etapas – prasidėjo įvedus jakobinų diktatūrą. Napoleono bonaparto epocha (xviii a. pab. – xix a. pr. ). Napoleonas į valdžią atėjo padedamas kariuomenės, užėmė valdžią ir tapo pirmuoju Prancūzijos konsulu (konsulas – valdžios aukščiausias pareigūnas). Napoleono Bonaparto pertvarkos vidaus politikoje. Valstybės centralizavimas. Priimtas Napoleono kodeksas. Sudarytas konkordatas su popiežiumi, kuriuo panaikintas Bažnyčios atsiskyrimas nuo valstybės. Katalikybė paskelbta prancūzų daugumos religija. Apribota spaudos laisvė, dauguma laikraščių. Napoleono Kodeksas įteisino šiuos Didžiosios Prancūzijos iškovojimus. Garantavo privačios nuosavybės teisėtumą. Piliečių lygybę prieš įstatymus. Asmens neliečiamumo laisvę. Panaikino feodalinę teisę. Napoleono Kodekso svarba Prancūzijoje įteisinti revoliucijos iškovojimai, kitos valstybės naudojosi Napoleono kodeksu, kuriant naujus kodeksus, panaikinta feodalinė visuomenė, įteisinta piliečių lygybė, o kur buvo baudžiava, ten jinai panaikinta. Napoleono imperija žlugo, kai Napoleonas buvo sutriuškintas Leipcigo mūšyje ir buvo išsiųstas į Elbos salą, o paskui sugrįžo ir buvo galutinai sutriuškintas Vaterlo mūšyje bei išsiųstas į Šv. Napoleono imperijos žlugimo priežastys. Karai su visa Europa, ko ilgainiui nebesugebėjo suvaldyti. Nukariautų ar kitaip prijungtų tautų nacionaliniai jausmai. Vienos kongreso (1815) nutarimai. Prancūzijai paliktos 1789 m. sienos. Patvirtintas Napoleono įvykdytas Šventosios Romos panaikinimas (dabartinės Vokietijos). Valstybės nugalėtojos pasidalino dalį Europos teritorijų. Į sostus grįžo tie, kurie Napoleono karų metu buvo praradę valdžią. Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Neapolyje restauruota senoji dinastinė valdžia. Vienos kongreso dalyvių siekiai. Atstatyti monarchijos teises. Sustabdyti revoliucijos plitimą. Pasidalinti teritorijas. Atkurti valdymo santvarkas. Atkurti buvusias sienas. Atkurti buvusias dinastijas. „Horacijų priesaika“. Klasicizmo dailės bruožai. Vaizduojamos antikos laikų scenos. Spalvos prislopintos, nesistengta perteikti atspalvių, perėjimų. Vienas svarbiausių klasicizmo dailės bruožų – portretas. Literatūra. Džonatanas Sviftas „Guliverio nuotykiai“. Danielis Defas „Robinzonas Kruzas“. Klasicizmo literatūros bruožai – sekimas antikos literatūros kūriniais kaip pavyzdiniais. Ldk visuomenės gyvenimo pokyčiai xvii a. vid. – xviii a. pab. Xvii a. vid. karų su rusija ir švedija poveikis ldk valstybei ir visuomenei. LDK XVII a. vid. karų su Rusija ir Švedija priežastys. Rusija siekė gauti išėjimą prie Baltijos jūros ir motyvuodama stačiatikių teisių gynimu siekė užimti LDK slaviškąsias žemės (Gudiją ir Ukrainą). Švedijos siekis įsigalėti Baltijos jūros regione (paversti Baltijos jūrą savo vidaus ežeru) ir dėl ATR valdovų (Vazų dinastijos) pretenzijų į Švedijos sostą. Kėdainių sutartis – LDK didikų ir dalies bajorų 1655 m. Sutarties sudarymo aplinkybės dėl švedų ir rusų invazijos Chmelnickio sukilimo karaliaus valdžia atrodė žlugusi, todėl Janušas Radvila ir Boguslavas Radvila pradėjo derybas su švedais dėl LDK unijos su Lenkija nutraukimo ir panašių santykių su Švedija užmezgimo. Sutarties esmė – buvo nutraukta LDK ir Lenkijos unija, išsižadama pavaldumo Jonui Kazimierui, skelbiama, kad sudaroma nauja unija su Švedija. Karų poveikis LDK valstybei ir visuomenei. Demografiniai nuostoliai. Pirmas etapas nuo 1650 iki 1670 nuolatiniai karai su Rusija ir Švedija. Antras etapas nuo 1690 iki 1717. Šiaurės karas tarp Rusijos ir Švedijos. Po karo LDK tapo priklausoma nuo Rusijos (Rusija tapo didžiausia grėsmė (karine prasme), kurią valdė Petras I. Badas, maro epidemijos. Demografiniai ir materialiniai nuostoliai. Sužlugdytas ūkis. Susilpnėjo ATR tarptautinis prestižas. ATR tapo Rusijos kontroliuojama valstybe. (Nebylusis seimas LDK turėjo sumažinti kariuomenę, Rusija kišosi į ATR vidaus reikalus, respublikoje patvirtintos senos bajorijos teisės – liberum veto, ir t. t. ). Svarbiausi demografiniai, ekonimoniai ldk pokyčiai nuo xvv a. vid. iki atr padalijymų. Svarbiausi ekonominiai, demografiniai LDK pokyčiai nuo XVII a. vid. Iki ATR padalijimų. Karai sukėlė ekonominę krizę sustojo prekyba, neužteko pajamų valstybei išlaikyti, ūkio nuosmukis. 1650 – 1670 karai su Rusija ir Švedija – demografiniai nuostoliai. 1690 – 1717 Šiaurės karas tarp Rusijos ir Švedijos. Demografinių, ekonominių LDK pokyčių priežastys ir padariniai valstybei ir visuomenei. Priežastys. LDK priklausymas nuo Rusijos. Kėdainių unija??? Padariniai. D. J. Bajoriškoji demokratija ir ldk pilietiškumo samprata xvii a. vid. – xviiia. Bajoriškoji demokratija – vienas pagrindinių valstybės silpnėjimo veiksnių. Bajorai savivaliavo valdžia t. y. liberum veto teise. Visi bajorai galėjo dalyvauti valstybės valdyme. Bajorai rinko atstovus į seimą, galėjo patys būti renkami. Turėjo teisę laisvai rinkti valdovą (Henriko artikulai, „Pacta conventa“). Valdovas įsipareigojo be bajorų nevaldyt valstybės. LDK pilietiškumo samprata XVII a. vid. – XVIII a. – LDK tauta buvo tik bajorai, o visi kiti likę tik tautos liaudis. Atr santykiai su užsienio valstybėmis. Užsienio valstybės kišosi į ATR reikalus. Nebylusis seimas (1717 m. Varšuvoje įvykęs ATR Seimas) (Po ATR I padalijimo liepė sumažinti kariuomenę, sumažinti iždą, apribojo karaliaus valdžią). Po Targovicos konfederacijos Prūsija ir Austrija prižiūrėjo tvarką ATR valstybėje. Svetimų valstybių kariuomenės žygiavo per ATR teritoriją be jokių leidimų. Stanislovas Augustas Poniatovskis buvo išrinktas valdovu Rusijos imperatorės valia. Mėginimai reformuoti atr valstybę. atr padalijimai ir valstybės žlugimas‘. Ketverių metų seimo reformos. Uždrausta įbaudžiauninti laisvę įgijusius valstiečius. Miestiečiams leista dalyvauti seime. Valstybės pajamų mokestis kilmingiesiems ir bajorams. Sudarytos edukacinė, policijos, karo ir iždo komisijos. Padidinta kariuomenė imant rekrutus. Įvesta paveldima karaliaus valdžia. Panaikinta liberum veto teisė. Priimta 1791 05 03 konstitucija (valstybei didino valstybingumą, padėjo apsiginti nuo išorės priešų, visuomenei suteikė teises, naikino luominę visuomenę). Šios reformos buvo būtinos ATR valstybei, kad stiprintų valstybę, ilgainiui galėtų apsiginti nuo išorės priešų. ATR valdymas pagal 1791 Gegužės 3-iosios konstituciją. Valdymo forma pasikeitė iš parlamentinės monarchijos į konstitucinę monarchiją. Valdžių padalijimo principas pagal Švietėjus. Katalikybė paskelbta valstybine religija. Panaikintas LDK atskirumas ir savarankiškumas nuo Lenkijos. 1791 Gegužės 3-iosios nuostatos apie bajorus, miestiečius ir valstiečius. Bajorai – patvirtintos bajorų teisės ir privilegijos, panaikinta liberum veto teisė. Miestiečiai – įtvirtintos teisės asmens neliečiamumo teisė, teisė deleguoti atstovus į Seimą. Valstiečiai – mažėjo priklausomybė nuo ponų, kai kurie dvarininkai patys paleisdavo iš baudžiavos. 1791 Gegužės 3-iosios autoriai rėmėsi švietėjų idėjomis. Rėmėsi valdžių padalijimo principu. Leido miestiečiams balsuoti. Tauta (bajorai ir miestiečiai) buvo valdžios suverenitetas. Garantuojamas religinis pakantumas. Išorės ir vidaus jėgos, kurios prieštaravo reformoms. Vidaus jėga – dalis bajorų. Šios reformos bajorams naikino jų privilegijas. Išorės jėgos – Rusija, Prūsija, Australija.


Krikščionybė įsigalėjo anksčiausiai ten, kur buvo Romos Imperijos teritorijos, vėliausiai – Pabaltyje (Lietuvoje 1387, Žemaitijoje 1413).

Frankų christianizacija – V a. užėmę buvusios imperijos provinciją Galiją (dabartinę Prancūziją), greitai suprato bendradarbiavimo su Bažnyčią naudą ir palaikė santykius su ja.

Kijevo Rusios christianizacija – X a. Kijevo Rusios kunigaikštis Vladimiras pasikrikštijo ir susituokė su Bizantijos imperatoriaus seserimi ( tai buvo Kijevo Rusios krikšto pradžia).

Lenkijos christianizacija – X a. Lenkijos valdovas Meška susituokė su Čekijos kunigaikštyte krikščione.

Krikščionybė buvo pagrindinis Europos vienijimo veiksnys - ji sujungė skirtingų kalbų, tikėjimų, papročių barbarų gentis.

Plintant krikščionybei plito ir raštija, formavo ir brendo civilizacija (Vakarų misionieriai platino lotynų kalbą ir raštiją, Rytų misionieriai – kirilicą).

Krikščionybė išaugo ir paskleidė Europoje dalį antikos paveldo, šitaip siedama antikos civilizacija su viduramžiais.

Krikščionybė formavo bendrą europiečių vertybinę sistemą, moralę, etiką, teisę.

Krikščionybė skatino menų, mokslo, švietimo raidą.

Krikščionybės plitimas sudarė sąlygas skirtingų regionų bendradarbiavimui, bendrai Europos gynybai nuo arabų musulmonų, turkų Osmanų, mongolų – totorių antpuolių.

Krikščionybės skilimo priežastys XI a. :

Tarp popiežiaus ir patriarcho kilo konfliktas, kuris prisidėjo prie Didžiosios schizmos 1054m. Krikščionybė skilo į katalikus (Vakarai) ir stačiatikius (Rytai).

Popiežius siekė vienvaldystės Bažnyčioje, savo kaip aukščiausio autoriteto, sprendžiant religinius klausimus, pripažinimo (popiežius norėjo sukurti autokratinę bažnyčią, centralizuotą valdžią, kurioje visi krikščionys paklustų tik jam).

Patriarchas, remiamas Bizantijos imperatoriaus, nenorėjo realiai pripažinti popiežiaus viršenybės ir autoriteto.

Laikui bėgant, formavosi savita kultūrinė, kalbinė abejų Bažnyčių aplinka, vystėsi skirtingos civilizacijos. Šie veiksniai silpnino tikinčiųjų ryšį ir bendrumu jausmą.

Ryškėjant civilizacijų skirtumams, ėmė skirtis Vakarų ir Rytų krikščionių apeigos, religinių ritualų reikmenys, reikalavimai dvasininkams. Tai atitolino Bažnyčias.

Krikščionybės skilimo į Vakarų ir Rytų bažnyčias padariniai:

Išaugo priešprieša tarp pačių krikščionių (Patriarchas nelaikė Vakarų Europos tikrais krikščioniais, Vakarų Europa taip pat nelaikė tikraisiais krikščioniais Rytų Europos).

Didėjo priešprieša tarp Krikščionybės ir Islamo.

Skilimas atitolino Vakarų viduramžių ir Bizantijos civilizacijas, nulėmė tolesnį skirtumų didėjimą.

Didžioji schizma susilpnino krikščioniško pasaulio jėgas (ypač Bizantijos), kovojant prieš musulmonus

Dėl krikščionybės skilimo vyko religiniai konfliktai, kurių metu, įvairiuose kraštuose buvo diskriminuojami tikintieji.

Romos popiežiaus statusas ir įtaka viduramžiais kito. Ankstyvaisiais viduramžiais popiežius buvo priklausomas nuo pasauliečių valdovų (politinės valdžios). Pasauliečiai patys skyrė vyskupus, darė įtaką bažnyčios susirinkimams. Brandžiuose viduramžiuose Romos popiežiaus statusas ir įtaka buvo įgavusi didelių galių. Kryžiaus žygiai sustiprino popiežiaus autoritetą, pagausino turtus. Bažnyčia kontroliavo visas gyvenimo sritis tarp jų politiką. Popiežiaus įtaka didėjo, pradėjo konkuruoti dėl valdžios su imperatoriumi. Daugėjo vienuolynų, ordinų, įsteigta inkvizicija (Inkvizicija – bendras Katalikų bažnyčios institucijų, skirtų kovai su erezijomis, pavadinimas). Vėlyvaisiais viduramžiais imperatorius įtvirtino teisė karūnuoti karalius, taip sumažindamas popiežiaus įtaką. Bažnyčia liko priklausoma nuo pasauliečių valdovų.

Vienuolynų svarba viduramžiais visuomenės gyvenime.

Popiežius Grigalius Didysis patvirtino Benedikto regulą. Tai davė pradžią vakarietiškų vienuolynų steigimui. Vienuolių veikla buvo įvairi:

Dalyvavo politinėje veikloje – atliko diplomatų, pasiuntinių funkcijas.

Vykdė misijas, skleidė religiją ir žodžiu, ir ginklu.

Vykdė intelektualią veiklą – skriptoriumuose rašė ir perrašinėjo knygas, steigė ir išlaikė vienuolynų mokyklas, bibliotekas, atliko mokslinius tyrimus, kūrė teologinius traktatus, dėstė universitetuose.

Vykdė ekonominę veiklą – vienuolynuose steigė ūkius, amatų dirbtuves, diegė mokslo ir technikos naujoves.

Gyventojams teikdavo įvairias paslaugas: projektuodavo ir statydavo maldos namus, dekoruodavo juos paveikslais; organizuodavo vandens tiekimą, priešgaisrinę saugą; gydė, konsultavo įvairiais gyvenimo klausimais.

  • Istorija Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 31 puslapis (9073 žodžiai)
  • Istorijos konspektai
  • Microsoft Word 2009 KB
  • Istorija 11 klasės kurso konspektas
    10 - 4 balsai (-ų)
Istorija 11 klasės kurso konspektas. (2016 m. Sausio 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/istorija-11-klases-kurso-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 03:23