ISTORIJA Naujieji amžiai


Istorijos konspektas.

Kaip atpažinti kontūrinį žemėlapį “Didieji geografiniai atradimai”. Apšvietos epocha. Šiaurės amerikos kolonijų nepriklausomybės karas. jav susikūrimas. Kaip atpažinti kontūrinį žemėlapį “JAV susikūrimas”. Revoliuciniai xix a. sąjūdžiai. Xix a. įvykiai amerikos žemyne. Modernios politinės sitemos formavimasis. partijų atsiradimas. parlamentarizmas. Pokyčiai Europos politiniame žemėlapyje xix a. 2 pusėje. Visuomenė ir kultūra xix a. pradžioje – xx a. pradžioje. Pasaulinis karas.


Renesansu arba Atgimimu vadinamas Europos kultūros, meno ir visuomeninės minties suklestėjimas, trukęs nuo XIV a. vidurio iki XVII a. pirmų deš. Sąvoką „renesansas“ apie 1550 m. pradėjo vartoti italas Džordžas Vazaris, norėdamas apibūdinti pokyčius mene. Įvardinti bendriems visuomenės pokyčiams sąvoką „renesansas“ pradėjo vartoti ir išplatino Jakobas Burkhartas. Įvairiose valstybėse Renesansas atsirado įvairiu laiku ir turėjo savų ypatybių. Skiriami šie renesanso laikotarpiai: 1) ankstyvasis (XIV a. vid. - XV a.); 2) brandusis (XVI a. 1as trečdalis); 3) vėlyvasis (XVI a. 2 - 3 trečdalis - XVII a. pradžia). Renesnso epochoje buvo sukurti naujosios Europos kultūros ir pasaulėžiūros pagrindai.

RENESANSO BRUOŽAI: 1) susidomėjimas antikine kultūra, jos pritaikymas naujiems to meto poreikiams; 2) humanizmas; tai buvo renesanso ideologija ir pasaulėžiūra; jos esmė: pagrindinis dėmesys skiriamas žmogui, tikėjimas jo protu, kūrybinėmis galiomis ir sugebėjimu pažinti pasaulį, žmogaus laisvės ir nepriklausomybės skelbimas; humanizmo centras buvo Florencijos miestas; 3) pasaulietiškumas; 4) gausus inteligentijos sluoksnis visuomenėje.

RENESANSO LITERATŪRA IR VISUOMENINĖ MINTIS. Būdingi bruožai: 1) literatūroje pradedamas vaizduoti realus gyvenimas ir paprasti žmonės; 2) atsiranda tautinė literatūra; 3) literatūra tampa ne tik dorovinio, bet ir tautinio poveikio priemone.

Pagrindiniai renesanso rašytojai ir mąstytojai: 1) Frančeskas Petrarka (1304 - 74 m.); rašė meilės sonetus savo mylimajai Laurai; 2) Džovanis Bokačas (1313 - 75 m.); prašė “Dekameroną”, tai 100 novelių ciklas Florencijos miesto gyvenimo temomis, kuris padėjo pagrindus humanistinei literatūrai ir tikroviškai parodė to meto visuomenę; 3) Koliučis Saliutatis (1331 - 1406 m.); savo veikaluose nagrinėjo aukštos dorovės ir išsilavinusio žmogaus ugdymo klausimus, ypač pabrėžė istorijos ir etikos vaidmenį žmogaus auklėjime; 4) Leonardas Brunis (1369 - 1444 m.); rašė politinę Florencijos istoriją, padėjo pagrindus renesanso istorijos mokslui, pilietinio humanizmo pradininkas; 5) Džovanis Miradola (1463 - 94 m.); vienas ryškiausių renesanso filosofų, teigė, kad žmogus turi doroviškai tobulėti, todėl svarbus jo išsilavinimas, kuris t. b. prieinamas visiems žmonėms; 6) Erazmas Roterdamietis (1469-1536 m.) kilęs iš Olandijos, laikomas vienu žymiausiu humanistų, net buvo tituluojamas „humanistų kunigaikščiu“. Jį labiausiai išgarsino Naujojo Testamento vertimas iš graikų kalbos bei satyra „pagiriamasis žodis kvailybei“. Savo veikaluose E. Roterdamietis pašiepė scholastiką (tai viduramžių folosofojos kryptis, kuriai būdingas rėmimasis religinėmis dogmomis ir autoritetais), Katalikų bažnyčios dogmatizmą, žmonių ir Bažnyčios ydas; 7) Nikolo Makiavelis (1469 - 1527 m.); svarbiausi jo veikalai “Valdovas” ir “Florencijos istorija”, sukūrė absoliutizmo teoriją, kėlė tautinės italų valstybės sukūrimo idėją; 8) anglas Tomas Moras (1478 - 1535 m.); svarbiausias jo veikalas “Utopija”, kuriame vaizdavo idealią visuomenę, kurioje nėra privačios nuosavybės – visų blogybių šaltinio; 9) anglas Viljamas Šekspyras (1564 - 1616 m.); savo dramos veikaluose (“Romeo ir Džiuljeta”, “Otelas”, “Karalius Lyras”, “Hamletas”) visapusiškai pavaizdavo vėlyvojo renesanso laikų visuomenę, parodė idealų ir tikrovės neatitikimą, smerkė visuomenėje vyraujančias blogybes; 10) prancūzas Fransua Rable (1494 - 1553 m.); savo knygoje “Gragantiua ir Pantagriuelis” išjuokė feodalinę visuomenę; 11) ispanų rašytojas Migelis de Servantesas (1547-1616 m.); romane „Don Kichotas“ iškėlė amžiną idealizmo ir pragmatizmo priešpriešą.

RENESANSO MOKSLAS. Būdingi bruožai: 1) gamtos ir jos reiškinių tyrinėjimas; 2) svarbiausias pažinimo būdas - patyrimas.

Žymiausi renesanso mokslininkai: 1) Leonardas da Vinčis (1452 - 1519 m.); iškėlė ir pagrindė idėją apie pasaulio pažinimą protu ir pojūčiais, hipotezę, kad Žemė nėra Visatos centras, prieš pateikdamas galutinę išvadą, atlikdavo daug eksperimentų; 2) lenkas Mikalojus Kopernikas (1473 - 1543 m.);savo veikale „Apie dangaus sferų sukimąsi“ įrodė, kad Žemė sukasi aplink savo ašį ir kartu su kitomis planetomis skrieja aplink saulę, heliocentrinės sistemos pradininkas; 3) Džordanas Brunas (1548 - 1600 m.); teigė, kad saulė nėra visatos centras, o tik viena iš žvaigždžių; žvaigždės - tai saulės; egzistuoja daug planetų, kur gali būti gyvybė; 4) Galilėjas Galilėjus (1564 - 1642 m.); nustatė, kad žvaigždes nuo Žemės skiria didžiuliai atstumai; atrado Mėnulio kalnus, lygumas ir įdubas; Jupiterio palydovus;įrodė, kad M. Koperniko mokslas yra teisingas; ištyrė fizinių kūnų judėjimo dėsnius ir suformulavo mokslinės mechanikos pradmenis; 5) vokiečių gydytojas Paracelsas (1493 - 1541 m.) gydė ligas savo sukurtais cheminiais vaistais, stengėsi mediciną suartinti su chemija; 6) flamandų kartografas Gideonas Kremeris - Merkatorius ; sukūrė naujus, matematiškai pagrįstus žemėlapių sudarymo principus, sudarė tobuliausią tais laikais Europos žemėlapį.

  • Istorija Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 38 puslapiai (32217 žodžių)
  • Istorijos konspektai
  • Microsoft Word 135 KB
  • ISTORIJA Naujieji amžiai
    10 - 10 balsai (-ų)
ISTORIJA Naujieji amžiai. (2016 m. Balandžio 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/istorija-naujieji-amziai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 01:25