Istorijos 11 kl gimazijų pirmos dalies konspektai


Istorijos konspektas. Viduramžių epochos samprata. Termino atsiradimas. Viduramžių ribos. Viduramžių civilizacijos pagrindiniai bruožai. Istoriografija. Medievistikos tyrinėjimai nuo Renesanso iki Švietimo epochos. Medievistika XIX–XX a. Europos istoriografijoje. Annales istoriografija. Krikščionybės sklaida ir Romos imperijos žlugimas. Imperija ir krikščionybė. Vienuolynų susikūrimas. Krikščionybės įsitvirtinimas Europoje. Imperijos žlugimas ir barbarų valstybių susikūrimas. Barbarų įsiveržimai ir Romos imperijos žlugimas. Barbarų karalystės. Frankai. Bizantijos imperija. Bizantijos imperijos pagrindiniai bruožai. Justiniano valdymas. Bizantija vii–viii a. Islamo pasaulis. Muhamedo teokratinė valstybė. Omejadų valdymas. Abasidų valdymas. Vakarai ir rytai VIII–X a. Frankų imperija. Vikingų žygiai. Vengrijos, Čekijos ir Lenkijos krikštas. Bizantija, jos įtaka Europoje ir bažnyčios skilimas. Rusia.


Viduramžių epochos idėja atsirado tarp italų humanistų XIV–XV a. To meto literatai ir menininkai suvokė, jog gyveno radikaliai skirtingoje epochoje nuo anksčiau buvusios – skyrėsi kultūra, estetinės ir moralinės vertybės. Renesanso laikotarpio humanistai periodizacijos kriterijumi laikė kultūros vystymąsi, visų pirma literatūros. Laikotarpį tarp Antikos ir Renesanso (kurį laikė Antikos atgaivinimo laikmečiu) laikė kultūros nuosmukio periodu. Tuomet jie civilizacijos vystymąsi padalino į tris dalis: (1) klasikinė antika, (2) barbarų ir nuosmukio laikotarpis, kurį sukėlė romėnų pasaulio žlugimas, (3) naujieji laikai, kuomet buvo atgaivinti antikos pasaulio idealai.

XIV–XV a. žmonės didžiavosi, jog gyveno didelio intelektualinio progreso laikotarpyje. Atgaivino ir vartojo klasikinę lotynų kalbą. Taip vadinamuoju barbarų laikotarpiu lotynų kalba buvo labai barbarizuota (žodynas, gramatika). Siekdami barbarizuotą lotynų kalbą atskirti nuo klasikinės lotynų kalbos, ją ėmė vadinti viduriniąja lotynų kalba (media latinitas). Laikui bėgant terminas viduramžiai imtas naudoti laikotarpiui, kuriame ta lotynų kalba buvo vartota, apibūdinti: media tempestas, media aetas, media antiquitas, medium aevum, lietuviškai medievistika.

Šią periodizaciją įtvirtino ir išpopuliarino Halle universiteto profesorius Kristupas Celarijus. 1688 m. jis išleido vadovėlį pavadinimu Visuotinė istorija, trumpai ir aiškiai išdėstyta, į senovės, vidurinius ir naujuosius amžius padalinta (Historia universalis breviter ac perspicue exposita in antiquam et medi aevi ac novam divisa). Viduramžiais Celarijus laikė laikotarpį nuo 306 m. Konstantino valdymo pradžios iki 1453 m. Konstantinopolio žlugimo. Šis terminas paplito visoje Europoje ir net šiais laikais mokslininkai jo neišstūmė. Diskutuojama dėl Celarijaus pasiūlytų cezūrų.

Kembridžo viduramžių tyrinėjimų mokykla tradiciškai laikosi Celarijaus nustatytos viduramžių pradžios, nors dauguma istorikų su tuo nesutinka. Viduramžių pradžia laikomas Adrianopolio mūšis 378 08 09, kuriame vestgotai sumušė romėnus ir Romėnų imperijoje prasidėjo germanų persvara (V. Duruy). Prancūziškoji mokykla jau apie 100 metų viduramžių pradžia laiko Teodosijaus Didžiojo mirtį 395 m. Vokiečiai ir lenkai laikosi 476 m. datos – paskutiniojo vakarų imperatoriaus Augustulo Romulo nuvertimo. Kai kas viduramžių pradžią nukelia net į 800 m., Karolingų epochą (Paolo Delogu). Tai populiariausios, bet ne vienintelės datos.

Dauguma mokslininkų teigia, jog negalima nustatyti tikslios datos (ypač dienos tikslumu), kada prasideda vienas ir baigiasi kitas laikotarpis, reikia išskirti ilgesnį ar trumpesnį pereinamąjį laikotarpį. Bet ir čia nesutariama. Vieni teigia, kad pereinamasis laikotarpis prasidėjo III a., kuomet Romos imperija išgyveno gilią krizę. Kiti, kad V ir VI a., kuomet prasidėjo tautų kraustymasis, ar net VI ir VII a., kai prasidėjo langobardų invazija ir išsiplėtojo islamas. Kartais riba nukeliama į VIII a., kuris ženklino arabų invazijos lūžį.

Viduramžių pabaiga laikomos šios datos: Celarijaus pasiūlytoji 1453 m., spausdinimo išradimas apie 1450 m., Amerikos atradimas 1492 m., Ivano III pasiskelbimas Rusijos caru (Rusijos imperijos sukūrimas) 1493 m., italų karų pradžia 1494 m., Liuterio tezės 1517 m. Datų priešininkai teigia, jog pereinamasis laikotarpis iš viduramžių į renesansą prasidėjo atsiradus pirmiesiems Renesanso bruožams, kurių kai kas įžiūri net XIII a., kuomet vakaruose atsirado pirmieji bandymai pakeisti leninius ryšius.

Marksistinė periodizacija teigė, kad viduramžiai prasidėjo IV/V a. sandūroje, ir baigėsi 1640 m., Anglijoje prasidėjus pirmajai buržuazinei revoliucijai. Motyvavo tuo, jog ligi tol vyravo natūrinis ūkis, feodalinė renta ir feodalinė žemės nuosavybė. Šis laikotarpis buvo nevienalytis, išskiriami periodai: (1) viduramžių pradžia iki XI a., (2) klestėjimas XI–XIII a., (3) epogėjus XIV–XV a., (4) vėlyvieji viduramžiai XVI–XVII a. I pusė.

  • Istorija Konspektai
  • 2014 m.
  • 23 puslapiai (9747 žodžiai)
  • Istorijos konspektai
  • Microsoft Word 54 KB
  • Istorijos 11 kl gimazijų pirmos dalies konspektai
    10 - 4 balsai (-ų)
Istorijos 11 kl gimazijų pirmos dalies konspektai. (2014 m. Spalio 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/istorijos-11-kl-gimaziju-pirmos-dalies-konspektai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 20:50