Istorijos konspektas 12 klasei


Istorijos konspektas. Esminės idėjos. Po Pirmojo Pasaulinio karo susikūrė šios valstybės. Vokietijos teritoriniai praradimai po Pirmojo Pasaulinio karo. Vokietijos kariniai apribojimai ir draudimai pagal Versalio taikos sutartį. Ekonominiai reikalavimai Vokietijai pagal Versalio sutartį ???? Tautų Sąjungos tikslai. Sovietų rusijos ir sovietų sąjungos politinė , ekonominė ir socialinė raida pilietinio karo rusijoje priežastys. Pilietinio karo padariniai. SSRS įsigalėjo totalitarizmas. Vladimiras leninas –. Josifas stalinas –. SSRS ekonominė raida tarpukariu. Industrializacijos esmė. Kolektyvizacijos esmė. Industrializacijos ir kolektyvizacijos priežastys. Industrializacijos ir kolektyvizacijos padariniai. SSRS buvo vykdomas teroras. Fašizmas italijoje kaip atėjo į valdžia fašistai. Fašistų atėjimo į valdžią priežastys. Pagrindinės fašizmo ideologijos idėjos. Benitas Musolinis įvedė diktatūrą Italijoje. Didžioji ekonominė krizė 1929m. Didžiosios ekonominės krizės priežastys. Didžiosios krizės socialiniai , ekonominiai , politiniai padariniai Europos šalims ir JAV. Nacionalsocialistų diktatūra vokietijoje kaip atėjo į valdžią nacionalsocialistai. Nacionalsocialistų atėjimo į valdžią priežastys. Nacizmo ideologijos pagrindiniai bruožai. Adolfas Hitleris įvedė totalitarizmą Vokietijoje. Vokietijos socialinė ir ekonominė raida nuo. Nacistų vykdomai politikai būdingas rasizmas ir antisemitizmas. Nacionalizmo Vokietija ir totalitarizmo SSRS panašumai. Nacionalizmo Vokietija ir totalitarizmo SSRS skirtumai. Tarpukaris Lietuvoje Lietuvos nepriklausomybės kovos. Lietuvos nepriklausomybės kovos su Sovietų Rusija priežastys. Lietuvos nepriklausomybės kovų su bermontininkais priežastys. Lietuvos nepriklausomybės kovų su Lenkija priežastys. Suvalkų sutarties esmė. Steigiamasis seimas ir jo reformos 1920 –. Steigiamojo seimo reformos.


14 punkte iškelta Tautų sąjungos įkūrimo idėja. Ši organizacija turėjo užtikrinti suvenerių valstybių teritorinį vientisumą, politinę nepriklausomybę.

ESMINĖS IDĖJOS – skatinti tautų apsisprendimo teisę, įkurti Tautų Sąjungą, skatinti taikų tautų bendradarbiavimą, demokratiškai spręsti karo sukeltas problemas, nubausti karą sukėlusias valstybes ir atlyginti per karą nukentėjusioms valstybėms.

Lenkija (dalis Lenkijos priklausė Rusijai, dalis Austrijos-Vengrijos imperijai).

Užtikrinti, kad būtų laikomasis Versalio taikos nutarimų.

Rusijos pilietiniame kare dalyvavo „raudonieji“ ir „baltieji“. „Raudonieji“ ir „baltieji“ siekė atkurti Rusijos imperiją. Tačiau „raudonieji“ siekė atkurti tai, kas buvo prieš 1917m. - atkurti monarchiją, kapitalizmą.

Karą laimėjo bolševikai ir įsitvirtino valdžioje.

Pilietinis karas sukėlė ekonominė ir demografinę katastrofą.

Dėl nuolatinio teroro ir represijų žmonės gyveno baimėje.

SSRS uždraustos visos politinės partijos, išskyrus bolševikų partiją.

Įstatymų leidžiamoji, įstatymo vykdomoji, teisminė valdžia priklausė vienam asmeniui – SSRS visa valdžia buvo sutelkta Stalino rankose.

Susidorojimas su kitaminčiais – kitaminčiai buvo persekiojami, tremiami į koncentracijos stovyklas.

Įvestas ateizmas – bet kokia religija SSRS buvo neigiama, persekiojama.

Nacionalizavo ir pradėjo valstiečiams dalyti žemę.

Teroras, represijos - įsteigt ČK – visos Rusijos ypatinga komisija; NKVD, GULAG sistemos, koncentracijos stovyklos.

Valdžia kontroliavo visas žmonių gyvenimo sritis – be valdžios sutikimo nubuvo galima išvykti iš SSRS teritorijos.

VLADIMIRAS LENINAS – (1870 - 1924) baigės mokslus įsteigė „Kovos sąjunga darbininkų klasei išvaduoti“. Vėliau įstojo į Rusijos socialdemokratų partiją. Ilgainiui ją suskaldė į bolševikus ir molševikus. Su pertraukomis išbuvo užsienyje iki 1917 metų, tačiau Vokietijos padedamas grįžo į Rusiją. Spalio perversmo metu jo partijai pavyko nuversti Laikinąją vyriausybę ir įvesti proletariato diktatūrą. Tapo valstybės ir valdančiosios partijos vadu. Jo įsakymu likviduotas demokratiškai išrinktas Steigiamasis susirinkimas, uždraustos kitos politinės partijos, nacionalizuotas turtas, perdalyta žemė, sušaudyta caro šeima. Jo iniciatyva įkurta SSRS, tačiau dėl ligos tais pačias metais pasitraukė iš politikos.

JOSIFAS STALINAS – (1879 - 1953)buvo Lenino šalininkas. Dalyvavo organizuojant demonstracijas, streikus, ypač – Vasario revoliucijoje. 1922 tapo oficialiai komunistų partijos Generaliniu sekretoriumi. Po Lenino mirties atkakliai siekė valdžios. Naikino bolševikams nereikalingas socialines grupes: karininkus, dvarininkus, pirklius, pasiturinčius valstiečius. Šalino opoziciją bolševikų partijos viduje ir nuolat kėlė baimę nomenklatūrai.

Dėl smukusio pragyvenimo lygio, gyventojų nepasitenkinimo, bado, maišto buvo pereita prie „naujosios ekonominės politikos“ (NEP). Jos pagrindinės priemonės:

Vietoj maisto produktų nusavinimo įvesti fiksuoti mokesčiai natūra.

Leidžiama privati gamyba, prekyba, žemės nuoma.

Atlyginimas už darbą pradėtas mokėti pinigais.

NEP davė teigiamų dalykų: atgimė pramonė, prekyba, žemės ūkis, pagerėjo gyventojų materialinė padėtis, užsienio valstybės pradėjo prekiauti su SSRS.

Po Lenino mirties, SSRS lyderiu tavo Josifas Stalinas, kuris šalyje atsisakė NEP‘o, nes ši programa nepadėjo propaguoti komunistinių idėjų. Pereita prie griežtos planinės, valstybės reguliuojamos ekonomikos. Pirmiausia griežtomis priemonėmis pradėta vykdyti valstybės industrializacija. Labai intensyviai panaudotas kalinių drabas, statyti dideli koncentracijos lagerių kompleksai. Antra sritis – žemės ūkis. Reikėjo užtikrinti, kad valstybė visiškai į savo rankas perimtų aprūpinimą maistu. Prasidėjo kolektyvizacija – žemės atimamos iš valstiečių ir sukurti nauji stambūs „kolektyviniai ūkiai“.

Industrializacijos esmė – sieki stiprinti šalies gynybinį pajėgumą, stiprinti šalies ekonomiką, stiprinti kariuomenę. Stalinas siekė sukurti sunkiąją pramonę, tuo norėdamas įveikti atsilikimą nuo V. Europos šalių, bei sukurti karinę pramonę, kurios pagalba būtų galima „eksportuoti“ revoliuciją į kitas šalis. Taip pat ilgainiui siekė įvesti komunizmą visame pasaulyje.

Kolektyvizacijos esmė – siekis sunaikinti privačią nuosavybę. Iš valstiečių atimti žemes ir kurti „kolektyvinius ūkius“. Taip pat, kad valdžia galėtų lengviau valdyti valstiečius, naikinti komunizmo priešus (buožes). (Kolektyvizacija buvo vykdoma priverstiniu būdu).

Sukurti karo pramonę (tačiau tam reikėjo daug lėšų, tad valstybė pradėjo vykdyti kolektyvizaciją, nacionalizaciją).

Siekė išnaikinti komunizmo priešus (buožes).

Industrializacijos – sukurta karinė ginkluotė.

Kolektyvizacija – panaikinta privati nuosavybė.

Kolektyvizacija – sunaikintas individualus ūkininkavimas.

Visos šios vykdytos reformos atnešė ne ekonominę gerovę, bet ekonomikos nuosmukį.

Tremtis – pasiturintys valstiečiai masiškai tremiami į Sibirą, kitus tolimus šalies regionus.

Po karo nusilpusioje Italijoje, tebesitęsiant suirutei, susidarė palankios sąlygos susikurti fašistų partijai. Ji įgijo didelį populiarumą ir tapo atsvara komunistams. 1922 m. spalio mėnesį suorganizavo žygį į Romą. Italijos karalius Musolinį paskyrė ministru pirmininku.

  • Istorija Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 41 puslapis (14788 žodžiai)
  • Istorijos konspektai
  • Microsoft Word 137 KB
  • Istorijos konspektas 12 klasei
    10 - 5 balsai (-ų)
Istorijos konspektas 12 klasei. (2015 m. Spalio 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/istorijos-konspektas-12-klasei.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 08:07