Istoriniai žemėlapiai


Senovės graikijos žemėlapis. Graikija zemelapis. Senoves zemelapiai. Darbas su istoriniais zemelapiais. Lietuvos istoriniai zemelapiai. Senoves lietuvos zemelapis. Mesopotamija, zemelapio analize. Pasaulio istorijos žemėlapis. Senoves graikijos zemelapiai. Europos senoves zemelapis 10 amziuj.

Istorijos referatas. Įvadas. Istoriniai žėmėlapiai. Lietuvos žemėlapiai. Antikos žemėlapiai. Viduramžių žemėlapiai. Renesanso laikų žemėlapiai. Žemėlapiai su piešiniais užtėmyje. Žemėlapiai piešiniuose ir piešiniai – žemėlapiai. Portulanai, rumbų arba kompasiniai žemėlapiai. Šiuolaikiniai žemėlapiai. Skaitmeniniai žemėlapiai. Išvada. Literatūra.


Pirmieji kartografiniai kūriniai atsirado senovėje. Jie tenkino pirmykščio žmogaus paprasčiausius poreikius. Šių brėžinių kūrėjai stengėsi pažinti geografinę aplinką, nes ji juos maitino ir rengė. Nelengva įsidėmėti naujai atrastas teritorijas, kelią link jų, kliūtis – upes, pelkes. Šios aplinkybės skatino kurti pirmuosius vietovės piešinius.

Plačiausiai žinomas informacijos apie realųjį pasaulį modelis yra žemėlapis, kuris sudaromas tam tikru masteliu, laikantis susitarimų ir taisyklių (žemėlapių projekcijos, linijų simboliai, tekstai). Jį.

Modeliuojant norima suteikti informacijos apie realybę, kurią jis vaizduoja, pvz. , koks atstumas yra tarp dviejų miestų, kokie miestai išsidėstę šalia upės. Iš žemėlapio sužinžemėlapis yra sena žmonijos kultūros išraiška. Jo pavadinimas bėgant laikui keitėsi. Senovės graikai geografinius žemėlapius vadino pinaks, o romėnai – orbis pictus tabula. Viduramžiais pasaulio žemėlapiai buvo piešiami ant audeklo ir vadinami mappae mundi (mappa – staltiesė) (chomskis, 1979). Xiii amžiuje kompasinius žemėlapius braižė ant pergamento (oda, ant kurios rašoma arba barižoma), tačiau jie buvo vadinami charta (tai reiškė popierius ). Taip atsirado žemėlapio pavadinimas karta (carte, carta). Renesanso ir didžiųjų geografinių atradimų epochoje žemėlapius vadino descripto, delinatio (aprašymas, piešinys). Xviii amžiuje įsigalėjo du žemėlapio pavadinimai: karta ir mappe. Prancūzai vartoo terminą carte, o anglai sausumos žemėlapius vadino maps, jūros – charts, rusai – karta, lenkai ir čekai – mapa. Xix amžiuje galutinai susiformavusi naujo mokslošaka buvo pavadinta kartografija.

Pačius pirmuosius kartografinius piešinius kūrė pirmykščiai žmonės. Seniausi žinomi kartografiniai radiniai yra 4000-5000 metų senumo molio lentelės, jose vaizduojami šiaurės mesopotamijos ir babilono miesto kartografiniai vaizdai. Šių kartografijos paminklų jau nepavadinsi intuityviais brėžiniais, nes juose laikomasi kai kurių geografinės informacijos perdavimo taisyklių: brėžiniai yra orientuoti, nubrėžti pagal mastelį.

Ankstyvojoje kartografijoje labiausiai pasireiškė maršalo salyno gyventojai. Jie gamino žemėlapius labai originaliai. Iš palmių ir bambukų stiebų sudarinėdavo karkasą, kuriame lygiagretūs stiebai reiškė jūrą, išlankstyti - jūros kelius, o prikabinti moliuskų kiauteliai - salas. Tokie žemėlapiai buvo skirstomi į orientacinius - mattang, detalius- medo ir bendruosius- rebelib.

Seniausi kartografiniai piešiniai ( iii – ii tūkstantmečio pr. Kr.

  • Istorija Referatai
  • 2011 m.
  • 14 puslapių (3559 žodžiai)
  • Kolegija
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 45 KB
  • Istoriniai žemėlapiai
    8 - 1 balsai (-ų)
Istoriniai žemėlapiai. (2011 m. Gegužės 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/istoriniai-zemelapiai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 10:18