Išžaginimo, seksualinio prievartavimo ir privertimo lytiškai santykiauti normų santykis, jų atribojimas teorijoje ir praktikoje


Teisės kursinis darbas. Įvadas. Bendri išžaginimo, seksualinio prievartavimo ir privertimo lytiškai santykiauti požymiai. Išžaginimas kaip veika. jo atribojimas nuo seksualinio prievartavimo ir privertimo lytiškai santykiauti. Seksualinis prievartavimas kaip veika. jo atribojimas nuo žaginimo. Privertimas lytiškai santykiauti kaip veika. jo atribojimas nuo išžaginimo ir seksualinio prievartavimo. Išžaginimo ir seksualinio prievartavimo normų lr bk lyginimas su užsienio teise. Privertimo lytiškai santykiauti normos lr bk lyginimas su užsienio teise. Išvados. Literatūros sąrašas.


Darbo tikslas. Pasitelkus doktrininę ir norminę literatūrą apžvelgti tris pagrindines išprievartavimų rūšis: išžaginimą, seksualinį prievartavimą ir privertimą lytiškai santykiauti, nagrinėjant jų panašumus, skirtumus ir ypatybes.

Darbo uždaviniai:

Kalbant apie nusikaltimo objektus, jų yra du: seksualinio apsisprendimo laisvė ir seksualinis neliečiamumas. Seksualinį apsisprendimą galima suprasti kaip asmens pasirinkimą kaip, su kuo ir kada tenkinti savo seksualinius poreikius. Tai taip pat reiškia nepriklausymą nuo kitų asmenų seksualinės įtakos ar net visuomenėje paplitusių seksualinių praktikų. Atkreipiant dėmesį į pastarąjį teiginį, iš pirmo žvilgsnio toks traktavimas In amo libertas stiliumi gali priminti pasileidimo skatinimą, tačiau šiuolaikinė teisės doktrina pripažįsta asmens primatą prieš valstybę, kas gali būti aiškinama valstybės nesikišimu į asmens privatų gyvenimą. Mūsų visuomenės dorovės normas ne vieną amžių formavo antiseksualumu pasižymintis krikščioniškas mąstymas, skatinamas nuo savo pačių seksualumo bėgančių šventikų celibatikų kastos. Todėl ir įstatymų leidėjas dažnai stengdavosi nukreipti savo drovų žvilgsnį nuo realybės, atitinkamai sričiai leisdamas paviršutiniškus įstatymus. Paprastas požiūris negalėjo priimti to fakto, kad giminės pratęsimas ir seksualinis pasitenkinimas nėra tapatūs dalykai (ko nepripažįsta ir kai kurios sektos, pvz. munistai), ir kad seksualinio malonumo siekimas nebūtinai galimas tik teisėto sutuoktinio glėbyje (ką anksčiau stengėsi mums primesti sovietinis totalitarizmas), ar tradiciniais sueities būdais (ko savo ruožtu mokė bažnyčia), o taip pat, kad seksas įmanomas tarp tos pačios lyties atstovų. Susumavus, seksualinio apsisprendimo laisvė yra vieno asmens teisė šioje srityje elgtis kaip jis to nori, kol nekenkia kitiems ir kitų asmenų pareiga šią teisę pripažinti.

Seksualinis asmens neliečiamumas yra taikomas tik nepilnamečiams ir bejėgiškos būklės asmenims. Nepilnamečių atveju šį neliečiamumą galima apibrėžti kaip vaiko teisę į vaikystę. Įstatymai saugo nepilnamečius nuo pernelyg ankstyvo seksualinio poveikio, galinčio pakenkti jų normaliam psichiniam ir fiziniam vystymuisi, taip iškreipiant jo požiūrį į dorovę bei lyčių santykius (reikia pažymėti, kad LR amžius, nuo kurio asmuo laikomas lytiškai subrendusiu yra 14 metų, t.y. seksualinis santykiavimas esant tokio asmens sutikimui, nėra neteisetas).

Šiame aiškinime į akis vėl krenta amžiaus faktorius, tačiau čia įstatymų leidėjas greičiausiai turi omenyje ne nepilnametystę, o mažametystę. Na, ir žinoma bejėgišką senatvę. Neįgalumas traktuotinas kaip fizinis – asmuo dėl savo trūkumo negali efektyviai pasipriešinti prievartautojui, ir kaip psichinis – auka nesupranta piktadario veiksmų savo atžvilgiu.

Nagrinėjant šio straipsnio 1 dalį, reikia atkreipti dėmesį į tris momentus:

tai yra lytinis santykiavimas su kitu žmogumi;

šis santykiavimas atliekamas prieš kito žmogaus valią;

šis santykiavimas atliekamas panaudojant prievartą ar grasinimus tuoj pat ją panaudoti, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.

Psichinė prievarta gali būti išreikšta dvejopai: veiksmais arba žodžiais. Veiksmų atveju kaltininkas gali grasinti ginklu (pvz.: aukai grasinti peiliu ar kitokiu aštriu daiktu arba į ją nukreipti šaunamąjį ginklą), tuo tarpu žodžiais išreikštas grasinimas gali būti nukreiptas tiek prieš auką ( grasinant, jog bus panaudotas, jei ši priešinsis), tiek prieš kitus asmenis (aukai artimus žmones).

Vertinant grasinimus išžaginimo atveju ir stengiantis juos atriboti nuo psichinės prievartos privertime lytiškai santykiauti, reikia atsižvelgti į grasinimo išreiškimo momentą ir laiką, kada grasinimas žadamas realizuoti.

Akivaizdu, kad žaginimo ir seksualinio prievartavimo normos daug kuo sutampa. Taip pat sutampa ir abiejų veikų objektas, subjektas bei subjektyviosios pusės požymiai. Kvalifikuojantys požymiai taip pat yra identiški.

Esminis skirtumas yra pačioje nusikaltimo prigimtyje ir formoje: jei išžaginimas yra lytinis nusikaltimas, esant priverstiniam lytiniam aktui tarp skirtingų lyčių ir tik tradiciniu, vaginaliniu būdu, tuomet seksualiniame prievartavime lyties klausimas, kaip objektyvios pusės dalis, neužduodamas – šios nusikalstamos veikos esmė yra tik lytinės aistros tenkinimas per se, ir tai daroma analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu. Jei istoriškai, išžaginimas bei privertimas lytiškai santykiauti priešingos lyties atstovą buvo vienas iš būdų pratęsti savo giminę (ir/ar prie savęs pririšti moterį), tai seksualiniu prievartavimu buvo tenkinami gyvuliški žmogaus instinktai, visai nesusimąstant apie ateitį. Jei visais laikais išžaginimas buvo nusikaltimas, nutaikytas išimtinai prieš moteris, tai seksualinio prievartavimo auka, kaip ir subjektu, gali būti bet kurios lyties atstovas.

  • Teisė Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 19 puslapių (4887 žodžiai)
  • Universitetas
  • Teisės kursiniai darbai
  • Microsoft Word 46 KB
  • Išžaginimo, seksualinio prievartavimo ir privertimo lytiškai santykiauti normų santykis, jų atribojimas teorijoje ir praktikoje
    10 - 9 balsai (-ų)
Išžaginimo, seksualinio prievartavimo ir privertimo lytiškai santykiauti normų santykis, jų atribojimas teorijoje ir praktikoje. (2015 m. Gruodžio 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/iszaginimo-seksualinio-prievartavimo-ir-privertimo-lytiskai-santykiauti-normu-santykis-ju-atribojimas-teorijoje-ir-praktikoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 08:51