Italijos fašizmas


Lietuvių skaidrės. Italijos Fašizmas. Musolinis – naujos Italijos statytojas. Italijos socialinės respublikos herbas (it. Tai dešiniosios pakraipos autoritarinis politinis judėjimas. Itališkojo fašizmo bruožai. Demokratijos panaikinimas. Iš valstybės valdymo išstumti fašistams nepritariantieji. Benitas Musolinis (1880. Žygis į Romą. Fašizmo įsigalėjimo Italijoje priežastys. Po karo suiro šalies ekonomika. Fašizmo nusikaltimai. Fašistinės Italijos armija dalyvavo II pasauliniame kare ir Rytų fronte kaip hitlerinės Vokietijos sąjungininkė.


Demokratijos panaikinimas. Iš valstybės valdymo išstumti fašistams nepritariantieji, įvesta spaudos ir radijo cenzūra, uždraustos kitos politinės partijos, sukurta politinė policija kovai su opozicija, panaikinta vietos savivaldair pakeista parlamento rinkimų tvarka, griežtai kontroliuojamos profsąjungos. Propaganda. Fašistinės pažiūros skleidžiamos mokyklose, vaikų ir jaunimo organizacijose, per visuomenės informavimo priemones. Valstybės iškėlimas aukščiau už asmenį. Autoritarizmas – politinės aukščiausios valdžios, nerenkamos ir nekontroliuojamos, sutelkimas vienose rankose, bet kokiomis priemonėmis reikalaujantis visiško paklusnumo. Visa valdžia sukoncentruojama dučės rankose, propaguojamas vado kultas. Nacionalizmas. Siekiama įteigti italams, kad jie yra galinga tauta, norint padidinti „baltųjų italų skaičių”, remiamos daugiavaikės šeimos; leidžiami antisemitiniai įstatymai. Ekspansinė politika. Vykdomi didelės apimties visuomeniniai projektai (tiesiamos autostrados, sausinamos pelkės), siekiama atkurti Romos imperiją: Italija užpuola Etiopiją, išstoja iš Tautų sąjungos (1937 m.), suartėja su nacių Vokietija.

Italijos fašizmas. (2014 m. Lapkričio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/italijos-fasizmas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 03:18