Italijos ir Bulgarijos savivaldos sistemos


Politologijos referatas. Įvadas. Italija. Italijos valstybės valdymo administracinės struktūros Apibūdinimas. Italijos administraciniai teritoriniai vienetai. Komuna ir taryba. Rinkimų tvarka. Europos parlamento rinkimai italijoje. Bulgarija. Vietos savivaldos konstitucinis ir teisinis statusas. Vietos savivaldos lygiai. Vietos savivaldos funkcijos. Meras. Admnistracija. Taryba. Apibendrinimai ir išvados. Priedai. Literatūra.


Darbo tikslas – išanalizuoti šių valstybių valdymo aspektus, remiantis Italijos ir Bulgarijos Konstitucija, įstatymais ir internete rasta kompetentinga informacija.

Pristatyti ir aptarti valstybes bei jų valdymo modelius.

Konstitucijos 87 straipsnyje apibrėžiama prezidento kompetencija. Pabrėžiama, kad prezidentas yra valstybės vadovas ir išreiškia nacionalinę vienybę. Valstybės vadovą renką parlamentas. Prezidentas renkamas parlamento narių bendrame posėdyje, renkamas slaptu balsavimu, turi gauti 2/3 balsų. Taikomas amžiaus cenzas – 50 metų. Kadencijos trukmė – 7 metai, kadencijų skaičius taipogi nėra ribojamas. Kai prezidentas negali įgyvendinti savo fukncijų, jas įgyvendina Senato rūmų pirmininkas.

Dvidešimt Italijos regionų turi teisę leisti įstatymus, reglamentuojančius tas sritis, kurių išimtinai nereglamentuoja valstybės įstatymai. Regionai įstatymus leidžia pagal Konstitucijos 117 straipsnį, laikydamiesi Konstitucijos reikalavimų ir iš Bendrijos teisės pareigų bei tarptautinių įsipareigojimų. Konstitucijos 117 straipsnyje įtvirtinti autonominių provincijų Bolcano ir Trento įgaliojimai, kurie leidžia šioms sritims dalyvauti sprendimų priėmimo procese, kuriais siekiama sukurti Bendrijos norminį teisės aktą, ir taiko bei įgyvendina tarptautines sutartis ir Europos Sąjungos teisės aktus, laikydamiesi valstybės įstatymuose nustatytų normų, kurios taip pat reglamentuoja papildomo reguliavimo teisę, kai tam tikri santykiai nėra reglamentuojami.

Srityse, kuriose turi jurisdikciją, regionai ir Trento bei Bolcano autonominės provincijos dalyvauja priimant sprendimus, kuriais siekiama sukurti Bendrijos norminį teisės aktą, ir taiko bei įgyvendina tarptautines sutartis ir Europos Sąjungos teisės aktus, laikydamiesi valstybės įstatymuose nustatytų normų, kurios taip pat reglamentuoja papildomo reguliavimo teisę, kai tam tikri santykiai nėra reglamentuojami.

Savivaldybės, provincijos ir didieji miestai, atsižvelgiant į jiems pripažintą organizacinę sistemą ir veikimo būdą, turi reglamentavimo galias.

Italijos regionai yra skirstomi į specialų statusą turinčius bei į ribotus įgaliojimus turinčius regionus.

Komuna – tai mažiausias Italijos administracijos vienetas, kurių viso yra 8100. Šiuo metu Italijos valdžia užsiima mažiausių komunų sujungimu į bendras komunas, tuo siekiama paspartinti svarbiausių problemų sprendimo procesus. Taip pat pagal 1990 metų birželio 8 dienos Italijos Respublikos Vietinės autonomijos įstatymo nuostatas formuojamosiose komunose turi būti ne mažiau, kaip 10 tūkst. gyventojų. Italijos valdžia skiria papildomas finansines lėšas naujiems administraciniams vienetams, kai yra sujungiamos kelios komunos, kurių gyventojų skaičius yra mažesnis nei 5 tūkst. žmonių. Komunos yra įgaliotos pristatyti valdžią socialinėje politikoje bei jos vystyme, taip pat ekonominiame augime tam tikrose teritorijose. Provincijos koordinuoja komunų veikla ekonomikos, gamybos, prekybos ir socialinės sričių terpėje. Taip pat pabrėžtina dar visa eilė uždavinių, kuriuos atlieka provincijos, tai: aplinkosauga ir kultūrinių vertybių apsauga, transportas ir kelių tinklas, unitarinės tarnybos ir žuvininkystė.

Taryba - jos vykdomasis organas yra džuntai ir pirmininkai (kitaip vadinami sidnikais). Džuntos nariai ir jos pirmininkas apygardose renkami pirmame Tarybos posėdyje iš patarėjų skaičiaus. Kas liečia provincijas ir komunas, pažymėtina, jog jose pirmininko pozicija buvo sustiprinta ir laikui bėgant pradėjo būti renkama tiesiogiai gyventojais. Tuo tarpu provincijos pirmininkas savarankiškai formuoja džuntas ir informuoja apie tai Tarybą.

Municipalinė Italijos sistema priklauso vadinamam Prancūzijos tipui: kaip ir Prancūzijoje, visuose teritoriniuose vienetuose būtinai turi būti centralizuotos valdžios atstovai. Valdybos komisarai skiriami Respublikos Prezidento dekretais, kai juos pristato Ministras Pirmininkas susitaręs su apygardų ir vidaus reikalų ministrais. Valdybos komisaras turi rezidenciją pagrindiniame apygardos mieste ir kontroliuoja apygardų valdžios veiklą. Prireikus komisaras gali kreiptis į Ministrų Tarybą su prašymu padėti spręsti tam tikrus klausimus. Provincijose centralizuotos valdžios atstovai vadinami prefektais, kurie yra vidaus reikalų ministerijos sudėtyje ir visų pirma atsako už bendrą tvarką ir saugumą. Komunose centralizuotos valdžios atstovo funkcijos atitenka sindikui, kuris nors ir yra išrenkamas komunos gyventojais, tačiau būtinai prisiekia prefektui, kaip valstybės atstovui. Sindikas ne tik turi informuoti prefektą apie bendros tvarkos padėtį jo teritorijoje, bet ir registruoti pilietinius aktus, rinkėjus, karo prievolės subjektus ir pan.

Apibendrinant galime teigti, jog bendroji Italijos Respublikos situacija susiklosčiusi vietinės savivaldos srityje ženkliai skiriasi nuo tos, kuri reglamentuojama Konstitucijos ir kitais teisės aktais: apygardoms yra suteikta mažiau teisių, nei yra reglamentuota 1970 metų Vietinės savivaldos įstatyme – šalyje, kur 95 proc. biudžetinių pinigų paskirstoma per centralizuotą valdžią, kitų savivaldos vienetų autonomija yra labai apribota. Italijoje vietinės rinkliavos pelnas paskirstoma per centrinį biudžetą, o paskirstymo mastus nustato valstybė. Daugmaž realius įgaliojimus apygardos turi tik keturiose srityse: ūkyje, viešuosiuose reikaluose, sveikatos apsaugos sistemoje ir transporte.

  • Politologija Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 25 puslapiai (5940 žodžių)
  • Universitetas
  • Politologijos referatai
  • Microsoft Word 253 KB
  • Italijos ir Bulgarijos savivaldos sistemos
    10 - 9 balsai (-ų)
Italijos ir Bulgarijos savivaldos sistemos. (2015 m. Gruodžio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/italijos-ir-bulgarijos-savivaldos-sistemos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 18:43