Įvaikinimas Lietuvoje


Įvaikinimo eiga. Ivaikinimas lietuvoje bakalaurinis. Ivaikinimo eiga lietuvoje 2012. Isivaikinimas lietuvoje. Socialinės ir biologinės tėvystės konfliktas įvaikinimo atveju. Referato pavyzdys ivaikinimas. Ivaikinimo kursu isvados. Vaiku isivaikinimas mokslo darbas. Ivaikinimo tvarka lietuvos respublikoje skaidres. Įvaikinimo problemos aktualumas lietuvoje..

Psichologijos bakalauro darbas. Įvadas. Vaiko įvaikinimas. Įvaikinimo proceso reglamentavimas, paplitimas ir parama. Vaiko interesai įvaikinime. Įvaikinimo proceso dalyviai. Komunikacija tarp įvaikinimo proceso dalyvių. Įvaikinimo dalyvių patirčių tyrimas. Tyrimo metadologija. Tyrimo rezultatai ir analizė. Įvaikinimo eiga dalyvių akimis. Įtėvių bei specialistų emocijos įvaikinime. Trūkumai ir galimi pakeitimai įvaikinime. Būsimų įtėvių rengimo kursų nauda. Įvaikinimo kaina. Išskirtinės įvaikinimo istorijos. Išvados. Rekomendacijos. Literatūra. Priedai.


Problematika. Kaip bebūtų gaila mūsų laikais vis daugėja šeimų, kuriose piknaudžiaujama alkoholiu, kuriose tėvai dėl skurdo ar kitų priežaščių palieka savo vaikus vaikų globos namuose. A. Juodraitis (2004) teigia, jog teiginiai, kad vaikai į globos institucijas patenka dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių yra teisingi. Jo manymu, objektyviomis priežastimis būtų galima laikyti sunkias tėvų ligas bei tėvų mirtį. Subjektyvios priežasties būtų tokios, kurias lemia patys tėvai, jų pasirinkimas, tai priežastys, dėl kurių jiems atimtos tėvystės teisės, dėl ko vaikai nuo pat mažens yra pajutę tiek fizinį, tiek emocinį skausmą. Tačiau prie daugelio priežasčių prisideda ir šalies ekonominė, socialinė padėtis. Baiminamasi, kad ekonominės krizės laikotarpiu vaikų globos namuose dar padaugės, nes tėvai nesugebės jais pasirūpinti. Vaikų globos namuose daugiausiai yra vaikų iš socialinės rizikos šeimų, maža dalis jų yra tapę našlaičiais (lazdauskas, pileckaitė – markovienė, 2007). Kiekvienam vaikui reikalinga šeima, ji reikalinga ne tik kaip statusas, bet ir kaip saugumas, bendrumo pojūtis, jausmas, kad yra mylimas, vaikui labai svarbus ir jis taip supranta šeimą. Stabilumo jausmas vaikui taip pat labai svarbus, jis turi visada jausti, kad gali su kažkuo pasikalbėti, pasitarti, kad jo gyvenime yra žmonės, kurie visada bus šalia, kad ir kokios problemos jo gyvenime kiltų (indrašienė, kvieskienė, 2008). 2010 m. Gegužės 1 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis lietuvių šeimos įvaikino 45 vaikus. Lietuvos respublikos piliečiai įvaikino 24 be tėvų globos likusius vaikus, 21 vaiką įvaikino vaiko biologinės motinos sutuoktinis. Šiuo metu galimi įsivaikinti yra 693 vaikai (53).

Temos aktualumas. Kiekvienais metais vaikų globos namuose atsiranda apie kelis tūkstančius vaikų, kurie neteko tėvų, kurių tėvams buvo atimta globa arba tėvai savo vaikų atsisakė. Iš tokio didelio skaičiaus vaikų globos įstaigose atsirandančių vaikų galima įsivaikinti tik keletą šimtų (valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2007 metų veiklos ataskaita). Daugybė vaikų lieka be šeimos meilės, šilumos, be galimybės ugdyti savo gebėjimus šeimoje. Kelinti metai vykstanti „išsipildymo akcija“ nesumažino vaikų skaičiaus vaikų globos namuose, nepakeitė visuomenės požiūrio į likimo nuskriaustus vaikus, įvaikinimas vis dar vyksta vangiai.

Įvaikinimas Lietuvoje. (2012 m. Balandžio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/ivaikinimas-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 12:20