Įvaikinimo konfidencialumo užtikrinimo įvaikinimo bylose – teismu praktika


Teisės analizė.

Įvaikinimo konfidencialumo užtikrinimo įvaikinimo bylose – teismu praktika.


Aptariamasis Teismo sprendimas mokslinės bendruomenės buvo sutiktas nevienareikšmiškai. Reprodukcinių asmens teisių gynėjai sveikino jį kaip svarbų žingsnį pripažįstant valstybės funkciją saugoti reprodukcinę moterų sveikatą [4].

Teigiama, kad Teismas šioje byloje paliko Prancūzijai nepagrįstai didelę veiklos laisvę (angį. margin of appreciation) neatsižvelgdamas į tai, kad „anoniminių gimdymų" samprata nėra paplitusi kitose valstybėse Konvencijos dalyvėse. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kadTeismo sprendimas neperteikia pasikeitusios vaiko teisių paradigmos, kurioje teisė žinoti savo tikrąją kilmę užima labai svarbią vietą. Be to, apleliuojama į tai, kad sprendimas neatspindi principų, įtvirtintų Hagos konvencijoje dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarp-tautinio įvaikinimo srityje (30 straipsnis) ir Vaiko teisių konvencijoje (7 ir 8 straipsniai) [3],

Mūsų manymu, minėta kritika nėra visiškai pagrįsta, nes jos autoriai akivaizdžiai pervertina Odievre bylos precedentinę reikšmę. Pirma, šioje byloje Teismas buvosaistomas faktinių aplinkybių, nes ginčo objektas buvo ne nepilnamečio vaiko, bet suaugusio asmens teisė į identiškumą (nagrinėjant bylą pareiškėjai buvo 38 metai). Nors Teismas yra pripažinęs, kad individo interesas atskleisti savo tikrąją kilmę laikui bėgant (senstant) nesilpnėja [4], akivaizdu, kad pareiškėjos amžius negalėjo neturėti įtakos Teismo pozicijai vertinant įvaikinimo paslapties atskleidimo būtinumo ir galimų pasekmių klausimą. Antra, bylos nagrinėjimo metu (2002 m.) Prancūzijoje buvo priimtas įstatymas, numatantis galimybę įvaikintam asmeniui inicijuoti administracinę procedūrą siekiant sužinoti duomenis apie biologinius tėvus.

Taip Prancūzija įgyvendino dar 1989 m. Gaskin byloje suformuotus imperatyvus, užtikrinančius asmens teisės į privatų gyvenimą garantijas, o pareiškėja įgijo teisę pasinaudoti galimybe, kurios skundo padavimo metu nebuvo. Taigi Teismas neabejotinai įvertino, kadšioje byloje pareiškėja nebuvo įspausta į kampą - sprendimas neatėmė iš pareiškėjos galimybės siekti informacijos apie savo kilmę.

Atsižvelgiant į tai, kad teisinė sistema buvo nepakankamai efektyvi ir nulėmė užsitęsusį pareiškėjos netikrumą dėl savo identiškumo, Konvencijos 8 straipsnis buvo pažeistas‘‘ [8].

Svarbus precedentas, susijęs su vaiko teisės į identiškumą užtikrinimu, buvo sukurtas 1989 m. Gaskin v. The United Kingdom byloje. Šioje byloje pareiškėjas skundėsi, kad valstybė, atsisakydama atskleisti informaciją apie globos namus, kuriuose jis gyveno nuo anksty-vos vaikystės, pažeidė jo teisę į privataus gyvenimo gerbimą (EŽTK 8 straipsnis). Nagrinėdamas bylą Teismas pripažino informacijos, būtinos žinoti ir suprasti vaikystę ir ankstyvą vystymąsi, reikšmę ir pabrėžė, kad Konvencija gina asmens, praleidusio didžiąją dalį gyvenimo globos namuose, interesą gauti tokią informaciją. Kita vertus.

  • Teisė Analizės
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 7 puslapiai (1876 žodžiai)
  • Teisės analizės
  • Microsoft Word 23 KB
  • Įvaikinimo konfidencialumo užtikrinimo įvaikinimo bylose – teismu praktika
    10 - 5 balsai (-ų)
Įvaikinimo konfidencialumo užtikrinimo įvaikinimo bylose – teismu praktika. (2016 m. Gegužės 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/ivaikinimo-konfidencialumo-uztikrinimo-ivaikinimo-bylose-teismu-praktika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 12:20