Įvaikintų paauglių patirtys gyvenant globėjų šeimoje


Pedagogikos analizė.

Įvadas. Sąvokos. Trys citavimo būdai. Išvados. Literatūra.


Temos aktualumas ir jos problema. Apie įvaikintų vaikų adaptacija šeimoje ir socialinėje aplinkoje rašė D. Maksimavičiūtė (2014). O D. Bloznelienė (2010) aprašė įmočių patirtis įsivaikinus. K. Samašonok (2008) rašė apie Paauglių, gyvenančių globos institucijose, adaptyvaus elgesio ugdymą.

Kasmet vidutiniškai Lietuvoje tėvų globos netenka apie 3000 vaikų. Jiems reikalinga globa. Paėmus vaiką iš biologinės šeimos, dažniausiai jam nustatoma laikinoji globa, o su vaiko tėvais dirbamas socialinis darbas, siekiant vaiką grąžinti į šeimą. Kaip rodo Kauno Vaikų gerovės centro „Pastogė“ Pagalbos šeimai statistika, šeimai suteikus tinkamą pagalbą, maždaug pusė į laikinąją globą patekusių vaikų, grįžta gyventi pas savo biologinius tėvus. Kitai daliai vaikų, jų tėvams neterminuotai apribojus tėvystės teises, reikalinga nuolatinė globa ar įvaikinimas. Nors įvaikinimas tėvų globos netekusiems vaikams yra laikomas prioritetu, lyginat su bet kuria vaiko globos forma (nuolatine globa globėjų šeimoje, šeimynoje ar globos namuose), tačiau, nežiūrint paskutiniais metais šiek tiek išaugusio įvaikintojų skaičiaus, Lietuvos piliečiai įsivaikina dar labai mažai vaikų, daugiau lietuvių vaikų įsivaikina užsieniečiai. Valstybinės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, per 2009 metus lietuviai įsivaikino 110 vaiką.

  • Pedagogika Analizės
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 9 puslapiai (1099 žodžiai)
  • Pedagogikos analizės
  • Microsoft Word 28 KB
  • Įvaikintų paauglių patirtys gyvenant globėjų šeimoje
    10 - 10 balsai (-ų)
Įvaikintų paauglių patirtys gyvenant globėjų šeimoje. (2016 m. Balandžio 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/ivaikintu-paaugliu-patirtys-gyvenant-globeju-seimoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 06:09