Įvaizdis viešojoje erdvėje


Vadybos kursinis darbas. Įvadas. Mokslinės literatūros analizė. Organizacijos įvaizdžio samprata. Įvaizdžio kūrimo procesas ir priemonės. Įvaizdžio reikšmė šiuolaikinėje rinkoje. Tyrimo dizainas. Tyrimo eigos pristatymas. VšĮ „Vizualinių komunikacijų studija“ veiklos pristatymas. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas. VšĮ ,,Vizualinių komunikacijų studija“ kokybinis tyrimas. VšĮ „Vizualinių komunikacijų studija“ kiekybinis tyrimas. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai.


Ar tinkamai VšĮ ,,Vizualinių komunikacijų studija‘‘ naudoja integruotas marketingo komunikacijos priemones, norėdama išlaikyti lyderio poziciją reklamos gamybos rinkoje?

Kokios VšĮ ,,Vizualinių komunikacijų studija‘‘ pasirinktos komunikacijos priemonės daro didžiausią poveikį vartotojams?

Ar tikslingai VšĮ ,,Vizualinių komunikacijų studija‘‘ naudoja integruotų marketingo komunikacijų priemones žinomumui palaikyti?

Tyrimo tikslas. Išanalizuoti VšĮ ,,Vizualinių komunikacijų studija“ (VKS) įvaizdį viešojoje erdvėje.

Analizuojant mokslinę literatūrą pateikti įvaizdžio sampratą, išskirti pagrindines įvaizdžio kūrimo priemones bei identifikuoti įvaizdžio kūrimo reikšmę bei naudą organizacijoms.

Nustatyti VšĮ ,,Vizualinių komunikacijų studija‘‘ įtakos grupes organizacijos veiklai.

Identifikuoti, kokios VšĮ ,,Vizualinių komunikacijų studija“ pasirinktos komunikacijos priemonės daro didžiausią poveikį vartotojams.

Išnagrinėti ar organizacijos skleidžiama informacija atitinka vartotojų suvokimą apie organizaciją.

Tyrimo metodai. Mokslinės literatūros apžvalgos analizei pasirinkti analizės, lyginimo ir apibendrinimo metodai, siekiant kuo tiksliau aprašyti įvaizdžio sampratą, nustatyti pagrindines įvaizdžio kūrimo priemones bei identifikuoti įvaizdžio kūrimo reikšmę bei naudą organizacijoms. Empiriniam tyrimui atlikti pasirinkti kokybiniai ir kiekybiniai tyrimai. Darant išvadas naudojamas apibendrinimo metodas.

Darbo struktūra. Šį darbą sudaro įvadas, 3 skyriai, išvados, naudotos literatūros sąrašas, priedai. Pirmame skyriuje kalbama apie įvaizdžio sampratą, lyginama skirtingų autorių nuomonė apie įvaizdžio kūrimo metodus bei procesus. Įvardinta įvaizdžio kūrimo svarba bei nauda organizacijoms bei identifikuota įvaizdžio reikšmė šiuolaikinėje rinkoje. Antrame skyriuje kalbama apie tyrimo metodus ir priemones. Trečiame skyriuje aptariami darbo rezultatai, pateikiamos išvados, naudotos literatūros sąrašas.

Įvaizdžio sampratos formavimasis siejamas su XX amžiaus viduriu, kai šis terminas aktyviai pradėtas naudoti Jungtinėse Amerikos Valstijose reklamos versle, tačiau, žvelgiant iš mokslinių pozicijų įvaizdžio sampratą implikuoja lotynų kalbos sąvoka ,,imago“, turinti dvi reikšmes: ,,imitari“ – imituoti ir ,,aemulor“ – kažko siekti. (Rosita Uznienė, 2013). Žvelgiant į šiandieninę verslo rinką, įvaizdis tampa svarbiu įrankiu ne tik reklamos įmonėms, bet ir kitų sričių versle. Tai lemia sėkmingo verslo plėtrą bei įsitvirtinimą konkurencingoje aplinkoje.

XXI amžiaus rinkos sąlygomis, kai organizacijos siekia išsiskirti iš konkurentų ir ieško netradicinių, inovatyvių sprendimų, vis didesnę galią įgyja nematerialūs organizacijos turtai. Vienas tokių – organizacijos įvaizdis. D. Mikalkevičienė, L. Laurinčiūkienė (2009) teigia, kad atėjo laikas investuoti į nematerialius dalykus – į įvaizdžio kūrimą bei jo valdymą. Jei verslo organizacijos to nedaro pačios, už jas tai padaro jų konkurentai. Dėl šios priežasties dauguma organizacijų yra linkusios nemažai investuoti siekiant sukurti patrauklų, išbaigtą bei organizacijos esmę atspindintį įvaizdį.

Įvairių sričių – filosofijos, socialinės psichologijos, politikos, rinkodaros bei komunikacijos žinovai nevieningai apibrėžia įvaizdžio sampratą. Mokslininkai, siekdami atskleisti sąvokos ,,įvaizdis‘‘ turinį ir pagrindinius aspektus, pateikia tokius apibrėžimus:

,,Įvaizdis – standartų simbolis. Galima kontroliuoti visuomenės bei vartotojų suvokimą apie organizaciją. Vartotojų suvokimas apie įmonę, tampa ne tik jų, bet ir pačios įmonės įvaizdžiu“.

,,Įvaizdis – išvaizda, išorinis vaizdas, sudėtinga sistema, kurios pagrindą sudaro tapatus pozicijų nustatymas, kuris negali prasilenkti su realybe“.

,,Įvaizdis – tai tikslingai suformuotas subjekto (asmens ar organizacijos) vaizdas, kuris pasižymi konkrečiomis vertybinėmis charakteristikomis, galinčiomis daryti emocinį – psichologinį poveikį konkrečioms tikslinėms visuomenės grupėms – publikoms/ auditorijoms“.

Išanalizavus M. Čeikauskienės (1997) ir G. Drūteikienės (2007) pateiktas įvaizdžio sampratas galima teigti, kad per dešimt metų pakito organizacijos įvaizdžio suvokimas. M. Čeikauskienė įvaizdį sieja su organizacijos valdymu, o G. Drūteikienė akcentuoja, kad įvaizdis – tai sėkmingo verslo padarinys. Antra vertus, abu autoriai papildo įvaizdžio sampratos apibrėžimą, kadangi sėkmingo verslo plėtojimui svarbus vieningas daugelio žmonių organizacijos valdymas. Lyginant S. Krasauskaitės (2004) ir R. Uznienės (2013) įvaizdžio apibrėžimus galima teigti, jog S. Krasauskaitė įvaizdį traktuoja kaip visuomenės grupių suvokimą apie organizaciją, o R. Uznienė įvaizdį apibūdina kaip psichologinį poveikį, galintį daryti įtaką visuomenei. Bet kokiu atveju šie du teiginiai papildo vienas kitą, kadangi per psichologinį poveikį vartotojams kuriamas organizacijos įvaizdis.

Apibendrinant visų autorių sampratas, įvaizdis gali būti traktuojamas kaip patogus organizacijos valdymo įrankis, kuriuo galima įtakoti visuomenės suvokimą, jausmus bei įsivaizdavimą apie organizaciją. Įvaizdis – tai nuolatinė ir tikslinga veikla, kuri reikalauja pastangų ir materialinių resursų, kurie atneša maksimalią naudą organizacijai.

Pastaruoju metu organizacijos įvaizdžio apibrėžimai pradėti skirstyti dar į dvi kategorijas:

  • Vadyba Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 41 puslapis (8146 žodžiai)
  • Kolegija
  • Vadybos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 1616 KB
  • Įvaizdis viešojoje erdvėje
    10 - 10 balsai (-ų)
Įvaizdis viešojoje erdvėje. (2015 m. Gegužės 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/ivaizdis-viesojoje-erdveje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 22:50