J. Aisčio poezija


Jonas aistis peizažas analize. Jonas aistis eilerasciai. Jonas aistis peizažas interpretacija. Peizazas analize. Jonas aistis peizazas. J.aistis peizažas analize. Jonas aistis poezija. Aistis peizazas analize. Aistis peizažas. Jono aiscio poezija.

Lietuvių analizė. J. Aisčio poezija. Eilėraščių analizė. Jonas Aistis pratęsė tyriausias lietuvių lyrikos tradicijas, į viršūnes iškėlė mūsų eleginę (eleginis - graudus, liūdnas ) poeziją, suteikė jai formos preciziškumą, lankstumą ir spindėjimą, pagilino lietuvių poezijos kalbinį meistriškumą, parodė mums kuklų, o drauge pasakiškai gražų Lietuvos peizažą, šalia savo individualios gėlos atverdamas kosminę tragediją ir sielvartą.


Nuo putino aistis suko atgal į folklorą, žodį pervedė per sodiečio vaizduotei būdingas formas, pratęsė tą lyrizmo variantą, kurio ištakų ieškojome liaudies dainose. ( viktorija skrupskelytė ).

Jonas aistis pratęsė tyriausias Lietuvių lyrikos tradicijas, į viršūnes iškėlė mūsų eleginę (eleginis - graudus, liūdnas ) poeziją, suteikė jai formos preciziškumą, lankstumą ir spindėjimą, pagilino Lietuvių poezijos kalbinį meistriškumą, parodė mums kuklų, o drauge pasakiškai gražų Lietuvos peizažą, šalia savo individualios gėlos atverdamas kosminę tragediją ir sielvartą. ( a. Vaičiulaitis ).

1937 m. J. Aistis (1904 - 1973 ), gavęs švietimo ministerijos stipendiją, išvyko į prancūziją. Studijavo prancūzų viduramžių raštiją. Dramatiškai klostantis Lietuvos istorijai, namo nebegrįžo. 1946 m. Persikėlė gyventi į jav, kur ir mirė. Išeivijoje poetas rašė : būti poetu ir likti be žemės yra gal daugiau nei fizinė mirtis, ypač tokiam kaip aš. šis begalinis tėvynės ilgesys ir paties, kaip poeto drama, a 1933 - 1940 m. Pasiekia aukštą betikslės kūrybos lygį. Kaip poetas j. Aistis stipriausias iki karo. Liūdni , graudūs eilėraščiai, rašomi neturint jokio tikslo, yra patys sau vertybė.

Tai vienas didžiausių Lietuvių lyrikų. J. Aisčio kūryba ir jis pats priskiriamas neoromantikams, tarp kurių: s. Nėris, a. Miškinis ir b. Brazdžionis. Ne noeromantikai nesiima tautos vedlio vaidmens, kaip tai darė maironis ( romantikas ).

J. Aisčio poezija. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/j-aiscio-poezija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 16:57