J Gebelso propagandos metodai nacių valdymo metais


Politologijos esė.

„ Propaganda turi daryti įtaką priešo politikai ir veiksmams “. „ Propagandai turi būti kruopščiai parenkamas laikas “. „ Namų fronte propaganda turi sukurti optimalų nerimo lygį “. „ Namų fronte propaganda turi sumažinti galimo nusivylimo poveikį “.


Modernioje visuomenėje daug kalbame apie žmogaus laisves. Galimybė rinktis, kalbėti ir reikšti save yra laikoma viena iš pagrindinių žmogaus vertybių. „Laisvė man yra viskas. Tai – didžiausia mano gyvenimo laimė ir dovana. Nelaisvėje nepajėgčiau būti savimi, domėtis tuo, kas man svarbu, man būtų tekę slapstytis, kitaip tariant, nelaisvėje aš tiesiog nebūčiau išgyvenęs“ (Donskis, 2015). Tačiau dažnai, ypač trečiojo pasaulio šalyse, žmogaus laivės ir galimybės yra ribojamos įvairių cenzūrų ir propagandos. Ir nors šiuolaikinėje visuomenėje atsiranda vis daugiau suvokimo ir pasipriešinimo dezinformacijai, propaganda išlieka pagrindiniu informacinių karų ginklu.

Terminą „propaganda“ (žodis kilęs iš propagare, lot. – „platinti“) apibūdinti yra gana sunku, kadangi toks informacijos pateikimo būdas yra panašus į įvairias įtikinėjimo rūšis. Situaciją apsunkina ir tai, kad propaganda yra dažnai platinama nesąmoningai. Prancūzų filosofas J. Ellul (1965) teigė, jog propaganda yra socialinis fenomenas, o ne kažkas, tikslingai sukurta žmogaus. Ellul tvirtino, kad beveik visa šališka informacija, kurią gauna visuomenė, yra propagandinė, net jei šališkumas yra nesąmoningas. Visgi, autoriai, tiriantys propagandą, siūlo net keletą propagandos apibrėžimų. Glaustą šio reiškinio apibūdinimą siūlo Jowett ir O’Donnell (2011): „Propaganda – tai tyčinis sistemingas bandymas formuoti suvokimą, manipuliuoti pažinimą ir tiesioginis elgesys, kuriuo siekiama sulaukti atsako iš veikiamosios auditorijos“ (p. 7). Remiantis Jackall (1995) ir Jowett ir O’Donnell (2011) terminas „propaganda“ kilęs iš popiežiaus Grigorijaus XV 1622 metų birželio 22 dieną išleistos bulės „Inscrutabili Divinae“. Siekdamas palaikyti kunigų misionierių veiklą bei paskatinti nekatalikiškų šalių krikštą, popiežius įsakė sukurti kardinolų grupę (šventąją kongregaciją), atsakingą už krikščionybės platinimą pasaulyje – „Šventąją kongregaciją tikėjimui platinti“ (Sacra Congregatio de Propoganda Fide). Ši organizacija ir yra laikoma oficialia propagandos pradžia.

Propaganda visuomet naudojama kariniuose konfliktuose. Tačiau daugiausiai ir agresyviausiai propaganda buvo naudojama pačiame žymiausiame ir kruviniausiame Antrajame pasauliniame kare. Atėjęs į valdžią Vokietijoje, Adolfas Hitleris tikėjo, jog propaganda yra viena iš svarbiausių priemonių pasiekti užsibrėžtus tikslus. Fiureriui padarė įspūdį Sąjungininkų naudota propaganda Pirmajame pasauliniame kare, jis tikėjo, kad tai buvo pagrindinė Antrojo Reicho karių demoralizacijos ir maištų kėlimo priežastis. Taigi, gavęs valdžią, 1933 metais Hitleris, siekdamas savo tikslų, įkūrė Vokietijos Liaudies Švietimo ir Propagandos ministeriją, kurios vadovu tapo bendražygis, „tobulas“ nacis - Jozefas Gebelsas, kuris padėjo jam iškilti į valdžia.

  • Politologija Esė
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 9 puslapiai (2293 žodžiai)
  • Universitetas
  • Politologijos esė
  • Microsoft Word 44 KB
  • J Gebelso propagandos metodai nacių valdymo metais
    10 - 3 balsai (-ų)
J Gebelso propagandos metodai nacių valdymo metais. (2016 m. Kovo 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/j-gebelso-propagandos-metodai-naciu-valdymo-metais.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 02:55