Japonijos apskaitos sistema


Apskaitos kursinis darbas. Trumpas šalies pristatymas. Istoriniai faktai. Politinė – ekonominė sistema. Politinė sistema. Ekonominė sistema. Teisinė sistema. Mokesčių sistema. Mokesčių tipai. Mokesčių tarifai. Įmonių finansavimo sistema. Japonijos financinės institucijos. Vertybinių popierių biržos. Apskaitos profesija – istorinis atsiradimas ir paplitimas. Japonijos apskaitos profesijos importavimas ir eksportavimas. Apskaitos reglamentavimas. Komercinis kodeksas. Verslo apskaitos svarstymo taryba. Japonijos sąskaitų planas. Apskaitos standartai. Atitikimas ifrs. Literatūros sąrašas.


Įstatymų kontrolė yra kur kas svarbesnė nei profesinė kontrolė. Apskaita yra reguliuojama abiejų, Teisingumo Ministerijos ir Finansų Ministerijos, kai tuo tarpu Japonijos Atestuotų Valstybės Apskaitininkų Institutas (JICPA), vaidina tik netiesioginį vaidmenį, reprezentuojant BADC, kuris leidžia standartus globojamas Finansų Ministerijos. Jis taip pat perfrazuojant publikuoja teisės aktų reikalavimų rekomendacijas ir paaiškinimus.

Pirmasis organas, kurį reikėtų aktyviai įtrauktiį apskaitos reguliavimą yra Teisingumo Ministerija, per Komercinį Kodeksą, kuris būtų taikomas visoms bendrovėms. Nuo 1899 m. Komercinis kodeksas reikalauja, kad visos kompanijos pateiktų penkis dokumentus:

•Inventorius (nebenaudojamas);

•Balansas;

•Pajamų ataskaita;

•Verslo ataskaitą;

•Pasiūlymai dėl pelno paskirstymo ir atsargų rezervo.

Šie dokumentai turi būti patikrinti auditą atliekančio auditoriaus, kuris neturi būti diplomuotas buhalteris. Šis auditas visų pirma yra susijęs su tuo, kad užtikrinti, jog nebuvo įvykdytas sukčiavimas, o ne patikrinti teisingumą. Jis gali būti labiau suprantamas kaip vidaus auditas, nei nepriklausomas išorinis auditas.

Komercinis kodeksas buvo labiau Germanų kilmės, nors vėlesni pakeitimai atsispindi anglų-amerikiečių įtaka. Dėmesys iš pradžių buvo skiriamas turtui ir įsipareigojimams, kurie turėjo būti pateikti metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balansas iš pradžių buvo sukurtas iš šio sąrašo, užuot kilęs iš originalių apskaitos knygų. Komercinis kodeksas neįtraukė daugybės sudėtingų apskaitos taisyklių. Taip pat Komercinis kodeksas neapima jokių konsoliduotos finansinės atskaitomybės reikalavimų.

Vienintelis standartus nustatantis organas yra verslo apskaitos svarstymo taryba (BADC), kuri yra tik kaip patariamasis organas Vertybinių popierių biuro prie Finansų ministerijos. Verslo apskaitos standartų taryba yra išleidusi eilę standartų įskaitant:

•Finansinės atskaitomybės standartai verslo įmonėms (pirmą kartą išleistas 1949);

•Finansinės atskaitomybės standartai dėl konsoliduotos finansinės atskaitomybės (pirmą kartą išleistas 1975);

•Apskaitos standartai tarpinėms finansinėms ataskaitoms;

•Apskaitos standartai užsienio valiutos perskaičiavimui;

•Mokesčių poveikis apskaitai;

•Finansiniai instrumentai;

•Darbuotojų išdirbto laiko išmokos.

Japonijos apskaitos sistema. (2015 m. Kovo 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/japonijos-apskaitos-sistema.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 06:12