Jaunimo įsidarbinimo galimybės


Sociologijos kursinis darbas.

Paveikslų sąrašas. Įvadas. Teoriniai jaunimo įdarbinimo galimybių aspektai. Jaunimo įsidarbinimo galymybės Lietuvoje. Jaunimo integracija į darbo rinką. Jaunimo integracijos į darbo rinką proceso ypatumai. Jaunimo integracijos į darbo rinką tendencijos Lietuvoje. Jaunimo įsidarbinimo galimybės. Jaunimo įsidarbinimo veiksniai. Išvados. Literatūra.


Temos aktualumas. Kaip jau žinome jauni žmonės yra mūsų ateities darbo jėga, jo užimtumo ir ekonominio aktyvumo ir kitos socialinės problemos visuomet buvo laikomos prioritetinėmis tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje. Šiandieninė pateikiama informacija ir jos prieinamumas leidžia mums susidaryti nuomonę, kad jaunimo įdarbinimo problemos jau senai plačiai nagrinėjamas procesas, kurį siekiama pagerinti. Tačiau reali situacija darbo rinkoje rodo, kad daug jaunimo dirba ne pagal pasirinktą profesiją ir visai neketino to daryti arba dirbdami savo darbo vietoje nesijaučia gerai. Šią problemą nagrinėję mokslininkai teigia, kad egzistuoja tam tikros kliūtys trukdančios jaunimui priimti racionalų sprendimą renkantis profesiją, tačiau dar vis trūksta duomenų apie tai, kokios tai yra kliūtys. Jaunimo darbo užimtumas ir įsidarbinimo galimybės yra viena svarbiausių daugelio pasaulio šalių ekonominių ir socialinių problemų, kuri tiesiogiai ir stipriai veikia tiek atskirus asmenis, tiek ir visą šalį, todėl jauno amžiaus toleravimas ieškant darbo yra svarbi problema daug kur pasaulyje. Lietuva, lyginant su kitomis valstybėmis, nėra pasiekusi daug teigiamų rezultatų jaunų žmonių integravimo darbo srityje, nes bendra pažanga daugelyje sričių tebėra per lėta. Jaunimo įsidarbinimo galimybės Lietuvoje yra ganėtinai menkos, todėl šios problemos aktualumą iš dalies taip pat lėmė praėjusi ekonomikos krizė. Europos Sąjungoje atlikti tyrimai perspėja, kad dėl ekonomikos nuosmukio jauni įsidarbinę žmonės nukenčia labiau nei didelę patirtį sukaupę darbuotojai ir Lietuvoje tai akivaizdžiai parodo statistiniai duomenys ir tyrimai. Visa tai dar labiau padidina ir taip egzistuojančią problemą dėl jaunimo užimtumo ir integracijos į darbo rinką.

Temos problema. Remiantis Bronislovo Martinkaus ir Daivos Beržinskienės tyrimu (2005 : 6–98), jaunimo užimtumas ir jų nedarbas yra viena iš aktualiausių dabartinių socialinių problemų šalyje. Jaunimo nedarbo problemos sprendimas yra ribotas ir sudėtingas, ypač tuomet kai Lietuvoje yra ekonominė krizė, todėl jaunimo nedarbas tampa aktualiausia jaunimo socialinė problema (Bagdžiūnienė, Okonevičiutė-Neverauskienė (2001 : 61–69)). Kadangi daugumai darbuotojų prireikia greitai ir jau turinčių patirties, tad jaunimas, neturintis patirties praranda galimybes įsidarbinti. Egzistuoja nusistovėjęs darbdavių požiūris į jauną žmonių kaip apie neturintį praktikos darbuotoją. Todėl šios darbo probleminis klausimas kaip padidinti jaunų žmonių įsidarbinimo galimybes Lietuvoje.

Pagrindinis šio darbo tikslas išanalizavus jaunimo įsidarbinimo problematiką darbo rinkoje ir remiantis statistiniais duomenimis, pateikti jaunimo įsidarbinimo galimybių gerinimo sistemą.

Aptarti naujausius tyrimus susijusius su organizacijomis, kuriuose dirba jaunimas, siekiant išsiaiškinti jaunimo poziciją įsidarbinimo klausimu bei darbdavių požiūrį į jaunimo įdarbinimo galimybes.

Suformuoti problemos sprendimo būdus jaunimo įsidarbinimo galimybių didinimui.

Aprašomasis tyrimas – atliktų statistinių duomenų apžvalga ir analizė siekiant apžvelgti jaunimo įsidarbinimo galimybes Lietuvoje.

Šioje dalyje bus aptariama jaunimo sąvoka siekiant sukonkretinti apie kokio amžiaus grupę bus šnekama šiame darbe. Aptariama dabartinė jaunimo padėtis darbo rinkoje Lietuvoje, nurodomos pagrindinės Lietuvos jaunimo nedarbo priežastys bei kokiomis priemonėmis galima spręsti susidariusią problemą. Taip pat nurodoma, kokie veiksniai turi didžiausią įtaka jaunimo įsidarbinimui, kaip jauni žmonės gali didinti savo įsidarbinimo galimybes. Jaunimo apibrėžtis įvairiose šalyse yra skirtingą. Lietuvos valstybėje jaunimu yra laikomi 16–29 metų asmenys, tačiau Lietuvos darbo rinkos požiūriu jaunimui priskiriami 16–24 metų jaunuoliai. Todėl šiame darbe analizuosime jaunimo integravimosi į darbo rinką ypatumus ir aptarsime galimas įsidarbinimo galimybes (Gruževskis, Okunevičiūtė-Neverauskienė 2003: 174–189). Pagal darbo rinkos rodiklius jaunimas Lietuvoje yra priskiriamas labiau pažeidžiamai darbo rinkos dalyvių socialinei grupei. Todėl pirmąkart gyvenime darbo ieškantys jaunuoliai turi daugiau problemų nei vyresnio amžiaus žmonės, praradę darbą, bet sukaupę nemažą patirtį.

Jaunimo įsidarbinimo galimybės. (2016 m. Vasario 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/jaunimo-isidarbinimo-galimybes.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 02 d. 20:12