Jaunimo (ne) raštingumo vertinimas


Sociologijos savarankiškas darbas.

Įvadas. Jaunimo (ne) raštingumą lemiantys veiksniai. Informacinių technologijų poveikis jaunimo (ne) raštingumui. Užsienio kalbų poveikis jaunimo (ne) raštingumui. Jaunimo (ne) raštingumo augimas. Išvados. Literatūra.


Uždaviniai: 1. Kas lemia jaunimo (ne) raštingumą. 2. Kaip lemia šiuolaikinės technologijos jaunimo (ne) raštingumą. 3. Kodėl atsiranda vis daugiau (ne) raštingo jaunimo.

Jaunimas pro pirštus žiūri į savo gimtąją kalbą. O dar blogiau tai, kad Lietuvoje vyksta spartus jaunimo emigravimas iš šalies. Tai daro ir didelę įtaką mūsų kalbos vartojimui. Emigravęs jaunimas dažnai nevertina savo gimtosios kalbos ir pamiršta ją.

Lietuvių kalbai kyla didelė grėsmė, kadangi vis dažniau vartojama anglų kalba įvairiose šalies srityse. Neveltui 2003 paskelbta rezoliucija „Lietuvių kalbos padėtis moksle ir visuomenėje.“ Šioje rezoliucijoje pateikiami pageidavimai, politinei šalies valdžiai, visai šalies inteligentijai, o tai pat mokslo ir studijų institucijoms, skatinantys puoselėti, branginti ir gerbti savo kalbą, o universitetuose atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos mokymą, bei taisyklingą vartoseną. O pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie blogėjantį studentų raštingumą, susilpnėjusias lietuvių kalbos žinias, o tai kelia didelį susirūpinimą, kadangi kalba užima didelę reikšmę kiekvieno iš mūsų gyvenime, be kalbos neįmanoma net pilnavertė asmenybės raida. (1, 13-14).

Jaunimo (ne) raštingumo vertinimas. (2017 m. Kovo 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/jaunimo-ne-rastingumo-vertinimas.html Peržiūrėta 2017 m. Rugsėjo 25 d. 10:52