Jaunimo nedarbas ir išsilavinimas


Sociologijos referatas. Įžanga. Pagrindinių sąvokų apibrėžimas ir operacionalizacija. Jaunimo nedarbas ir išsilavinimas. Jaunimo nedarbo problema. Išsilavinimo įtaka jaunimo nedarbo mastui. Išvados. Naudota literatūra.


Jaunimo nedarbas – viena didžiausių problemų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos sąjungos šalyse, tokiose kaip Graikija, Ispanija ir Kroatija. Lietuvoje jaunimo nedarbas išaugo dėl ekonominės krizės, kurios pasekmės jaučiamos net ir šiandien. Didelis jaunimo nedarbas sukelia sunkių pasekmių ekonomikai, visuomenei bei žinoma, pačiai jaunimo kartai. Jaunimui šis neigiamas reiškinys gali sukelti eilę socialinių problemų: socialinę apatiją, nepasitikėjimą socialine aplinka ir savimi. Šiandien daug kalbama apie jaunimo užimtumą, išsilavinimo perspektyvumą darbo rinkoje. Nė vienas nėra apsaugotas nuo galimo neturėjimo darbo. Dažnas įgijęs išsilavinimą sunkiai įsilieja į darbo rinką. Savo darbe pabandysiu aptarti jaunimo nedarbo ir išsilavinimo ryšį. Pabandysiu išsiaiškinti, kokią įtaką turi išsilavinimas jaunimo tarpe, ir ar tai atsiliepia nedarbo mastui.

Tyrimo objektas – jaunimo nedarbas Lietuvoje.

Tyrimo dalykas – išsilavinimo įtaka jaunimo nedarbui.

Darbo tikslas – atskleisti, kokią įtaką išsilavinimas turi nedarbui.

Darbo uždaviniai:

Išsiaiškinti nedarbo ir išsilavinimo sąvokas.

Remiantis statistiniais duomenimis, išsiaiškinti, kokia jaunimo nedarbo situacija yra Lietuvoje.

Trumpai aptarti išsilavinimo priežastis nedarbui.

Hipotezė: Aukštasis išsilavinimas mažina jaunimo nedarbą.

Darbo struktūra. Dėstomąją darbo dalį sudaro du poskyriai, kurie padės atskleisti jaunimo nedarbo problemos mastą Lietuvoje ir Europos Sąjungoje bei išsilavinimo įtaką nedarbui. Svarbiausias darbo šaltinis – tai Statistikos departamento bei Lietuvos darbo biržos duomenys. Taip pat naudoti jaunimo nedarbo tematikos moksliniai straipsniai, bei LR Švietimo įstatymas.

Nagrinėjant jaunimo nedarbo problemą, pirmiausia reiktų išsiaiškinti jaunimo nedarbo situaciją Lietuvoje, jos apskrityse ir savivaldybėse.

Aptariant Lietuvos situaciją Europos kontekste, Lietuvos (22,9 proc.) jaunimo nedarbo rodiklis yra 0,7 proc. mažesnis nei ES vidurkis (23,6 proc.). Tarp 28 Es valstybių, 15 – oje šalių šis rodiklis yra didesnis nei Lietuvoje. Per vienerius metus jaunimo nedarbas sumažėjo 1,8 proc. punkto.

Taigi, nors nuo pereitų metų jaunimo nedarbo rodikliai pagerėję, tai nesuteikia galimybės Lietuvos valstybei atsikvėpti, ir bent trumpam pamiršti šią problemą. Išties Lietuvos situacija nėra tokia nusistovėjusi, vis dar 21, 4 proc. jaunimo yra be darbo, ir tą skaičių, reikia kaip įmanoma sumažinti. Žinoma, ieškoma įvairiausių priemonių spręsti šią jaunimo nedarbo problemą tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje. Kitame poskyryje aptarsiu išsilavinimo įtaką jaunimo nedarbui.

  • Sociologija Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (1935 žodžiai)
  • Universitetas
  • Sociologijos referatai
  • Microsoft Word 279 KB
  • Jaunimo nedarbas ir išsilavinimas
    10 - 7 balsai (-ų)
Jaunimo nedarbas ir išsilavinimas. (2015 m. Gegužės 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/jaunimo-nedarbas-ir-issilavinimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 16:11