Jaunųjų krepšininkų vertybių raiška komandoje.


Dorinis sutrikusio intelekto vaikų auklejimas. Referatas apie profesija krepšinis.

Pedagogikos diplominis darbas. Įvadas. Nagrinėjamos problemos teoriniai aspektai. Mokinių, turinčių nežymų protinį sutrikimą, charakteristika. Nežymaus protinio atsilikimo paplitimas ir priežastys. Endogeninės sutrikimų priežastys. Egzogeninės sutrikimų priežastys. Laimėjimų įtaka tikslų įgyvendinimui žaidžiant krepšinį. Sportinė veikla kaip visuomeninės kultūros reiškinys. Sportinėje veikloje pasireiškiančios vertybės. Dorovinės vertybės krepšinio komandoje. Sutrikusio intelekto vaikų dorinis ugdymas. Tyrimo organizavimas ir metodai. Tyrimo rezultatai ir jų analizė. Vertybės „naudingumas visuomenei“ raiška komandoje. Vertybės „bendravimas ir bendradarbiavimas su žmonėmis“ raiška komandoje. Vertybės „turtingas kultūrinis gyvenimas“ raiška komandoje. Vertybės „gera sveikata“ raiška komandoje. Vertybės „gera šeima, santarvė joje“ raiška komandoje. Vertybės „išsimokslinimas ir savęs tobulinimas“ raiška komandoje. Vertybės „geras ir įdomus darbas“ raiška komandoje. Vertybės „maksimalus savo galimybių realizavimas, darbinė karjera“ raiška komandoje. Vertybės „malonus, nerūpestingas gyvenimas. Turiningas laisvalaikis“ raiška komandoje. Vertybės „pinigai ir materialinė gerovė“ raiška komandoje. Apibendrinimas. Išvados. Literatūra. Summary. Priedas.


Antrasis etapas (2005 m. lapkritis – 2005 m. gruodis). Vykdoma anketinė apklausa Kartenos vidurinės mokyklos 16-17 metų krepšininkų komandoje „Alanta“ bei Salantų specialiosios mokyklos krepšininkų komandoje „Sakalas“.

Tyrimo imtis. Anketinėje apklausoje dalyvavo Kartenos vidurinės mokyklos „Alantos“ komandos krepšininkai (n=11) bei Salantų miesto specialiosios mokyklos „Sakalo“ komandos krepšininkai (n=14).

Holistine kūno kultūros ir fizinio aktyvumo samprata, pasireiškiančia fiziniu, dvasiniu ir socialiniu aspektais bei jų darna, o ne atskirų fizinių gebėjimų ugdymu.

Sveikatos rizikos veiksnių samprata, teigiančia, jog, sumažinus rizikos veiksnių paplitimą (pavyzdžiui, padidinus fizinį aktyvumą), galima pagerinti asmens sveikatos rodiklius.

G. Browno susiliejančio ugdymo idėja, akcentuojančia ugdymo procese afektinės sferos (emocijų, nuostatų, vertybių) integravimąsi su kognityvine sfera (intelektu).

Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, turinys, keturi skyriai, išvados, literatūros sąrašas ir priedas.

Protinio atsilikimo problema yra labai aktuali visame pasaulyje. V. Daulenskienė (2003) teigia, jog P. Nikolas nurodo, kad protinio atsilikimo paplitimas populiacijoje sudaro 2-3%, H. Remšmidto nuomone - apie 10%. Šie skaičiai skirtingi atskirose amžiaus grupėse.

Anot V. Daulenskienės (2003), protinio atsilikimo priežastys labai įvairios ir, pasak jos, autorius H. Remšmidtas nurodo, kad tik apie 30% jų pavyksta nustatyti.

Dėl chromosominės patologijos kylančios PA( protinis atsilikimas) formos sudaro apytikriai 10 - 15%. Aprašyta apie 200 įvairių paveldimų PA formų.

Kalbant apie protinio atsilikimo priežastis, reikėtų pabrėžti, kad genetinėms ar chromosominėms PA formoms dažniausiai užtenka vienos priežasties. Bręstant protiškai atsiliekančiam vaikui, kai tokių ryškių priežasčių pastebėti negalime, kai šeimoje yra ne vienas, o keletas (ar keliolika) protinio atsilikimo požymių turinčių narių, kalbame apie šeimynines protinio atsilikimo formas. Tokiais atvejais labai dažnai galime matyti ne vieną protinio atsilikimo priežastį, o ištisą jų etiopatogenezinę grandinę. Tai vadinamosios nediferencijuotos PA formos. Galima manyti, kad tam tikrą vaidmenį šioms PA formoms atsirasti turi patologinis paveldimumas, tačiau reikšmingiausias yra aplinkos socialinis-psichologinis veiksnys, o J. L. Hario teigimu (1998), - daugiafaktoriniai sutrikimai. Pastarojo autoriaus vartojamas terminas daugiafaktorinis paveldimumas suprantamas kaip genetinių ir negenetinių faktorių sąveika, kai genetinis komponentas lyg ir neturi ryškių apraiškų. Dažnai tokių vaikų raida nuo pat naujos gyvybės užuomazgos „apipinta“ nepalankiomis būsimam žmogui situacijomis.

Kaip minėta, nežymios PA formos dažniau socialiai determinuotos ir dažnesnės tarp socialiai skurdesnių visuomenės sluoksnių. R. Nikolas (2001) aptaria amerikiečių tyrimus, kuriais nustatyta, kad tarp žemesnių visuomenės sluoksnių nežymus protinis atsilikimas būdingas 3,3%, o elitiniams - 0,3%. Žymiai protiškai atsiliekančiųjų abiejose grupėse vienodai - 0,3 - 0,5 %.

Moksliniai tyrinėjimai atskleidžia vis naujas PA formas. Pavyzdžiui, tik praeito šimtmečio pabaigoje paaiškėjo, kad apie 30% visų berniukų protinio atsilikimo formų susijusios su x chromosoma (Nikolas, 2001).

Chromosominės aberacijos - tai chromosomos struktūros ar jų skaičiaus pakitimai. Chromosomos bei jose esantys genai sudaro paveldėjimo vienetus. Chromosomų sudėtinėse dalyse yra užkoduoti pagrindiniai žmogaus organizmo požymiai. Paveldėjimu perduodamos tik chromosomos su jose esančiais genais. Chromosominiai sutrikimai sudaro apie 1 - 1,8 % visų žmogaus paveldimų ligų. 5-8 % vaikų, sergančių psichinėmis ligomis, būdingi chromosominiai sutrikimai (Gudonis, 1996).

Chromosomų sutrikimų pasekmė gali būti Klainfelterio sindromas. Naujagimiams, turintiems šį sindromą, būdingi ryškūs psichikos ir fiziniai sutrikimai (Gudonis, 1996).

Jaunųjų krepšininkų vertybių raiška komandoje.. (2011 m. Balandžio 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/jaunuju-krepsininku-vertybiu-raiska-komandoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 04:12