Javų nuėmimas


Žemės ūkio referatas.

Įvadas. Žieminiai ir vasariniai kviečiai. Žieminiai rugiai ir kvietrugiai. Žieminiai ir vasariniai miežiai. Avižos. Grikiai. Žirniai. Pašarinės pupos. Lubinai. Sojos. Vikiai. Javų paruošimas sandėliavimui ir realizacijai. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas.


Javų auginimas mūsų šalyje yra viena iš svarbiausių augalininkystės šakų. Jų pasėliai užima daugiau nei 50 proc. viso pasaulio ariamų žemės plotų. Jie plačiai naudojami maisto, konditerijos, kepimo pramonėje, ir naudojami kaip pašarai. Iš jų gaminami miltai, kruopos, alus, krakmolas, spiritas. Nuo jų priklauso ir kitos žemės ūkio ir maisto pramonės šakos. Javų grūdai reikšmingi tuo, kad sudaro 60 proc. mitybai reikalingų kalorijų, turi daug žmogaus organizmui būtinų baltymų, angliavandenių, vitaminų ir kt.

Lietuvoje daugiausiai yra auginami žieminiai ir vasariniai kviečiai, rugiai, miežiai. Europoje ir Amerikoje labiausiai paplitę yra kviečiai, rugiai, avižos. Čia jų išauga 90 proc. pasaulio derliaus. Azijoje daugiausiai išauginama ryžių, o Afrikoje daugiausiai - sorų.

Javų yra dvi rūšys: varpiniai javai ir anštiniai javai. Varpinius javus sudaro: žieminiai kviečiai, rugiai, miežiai, kvietrugiai, vasarinia miežiai, kviečiai, rugiai, avižos, grikiai. Ankštinius javus sudaro: žirniai, pašarinės pupos, lubinai, sojos, vikiai. Juos sudaro grūdas su išilginiu grioveliu, išleidžia keletą šaknelių. Kitos rūšies varpiniai javai yra be išilginio griovelio , išleidžia tik vieną šaknelę. Ankštiniai javai skiriasi nuo varpinių javų tuo, kad jie yra 2 - 3 kartus baltymingesni, praturtina dirvožemio savybes, jo derlingumą. Ankštininiai žydi ir sėklas brandina ilgiau, nevienodai, nei varpiniai, todėl sunkiau nuimti derlių.

Tikslas: Varpiniai ir ankštiniai javai yra skirtingi, jų auginimas, pjūtis yra nevienoda, todėl šiuo darbu apžvelgsiu kiekvieno iš javų nuėmimo technologijas ir kaip vyksta atliekami pjūties darbai.

Žieminius kviečius pjauti kombainais reikia pradėti kietosios brandos pradžioje. Tačiau žieminių kviečių brendimo trukmė priklauso nuo buvusių meteorologinių sąlygų, temperatūros ir drėgmės. Laikotarpis nuo pieninės brandos pradžios iki kietosios vidutiniškai trunka 12 - 16 dienų. Tačiau priklausomai nuo oro sąlygų, grūdai gali subręsti 2 - 3 savaitėmis anksčiau arba net vėliau. Sėklai kviečiai pjaunami tik visiškai subrendę. Pjaunant nevisiškai subrendusius kviečius, sėklos labai pažeidžiamos, sumažėja jų daigumas. Pirmosiomis 10 dienų po kietosios brandos kiekvieną dieną derlius bus mažesnis 50kg/ha, dar vėliau nuostoliai siekia 100kg/ha per dieną.

Pagrindinis kviečių derliaus nuėmimo būdas yra tiesioginis derliaus ėmimas kombainais. Optimali žieminių kviečių pjūties trukmė - 8 d. Suvėlinus kviečių pjovimą sumažėja kviečių derlius. Pagal galiojančius agrotechnikos reikalavimus, pjaunant stačius javus, yra leistini grūdų derliaus nuostoliai 2,5 proc., o imant sugulusius, - 3,0 proc. Kai nepalankiomis sąlygomis pjaunami drėgni, sugulę javai, derliaus nuostoliai būna net iki 15 proc.

Javų nuėmimas. (2016 m. Kovo 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/javu-nuemimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 00:10