Jėgos samprata


Kūno kultūros referatas. Jėgos samprata. Raumens jėga. Raumenų jėgą lemiantys veiksniai. Staigioji jėga. Maksimalioji (absoliučioji) jėga. Jėgos ištvermė. Specialioji jėga. Jėgų tarpusavio priklausomybė. Jėgą ugdančios priemonės. Pratimai naudojant savo kūno masę. Pratimai su partneriu. Pratimai su svarmenimis. Jėgą ugdančios treniruotės. Jėgos ugdymo metodai ir programos.


Maksimalus įtampos dydis, kurį gali išvystyti įaudrintas raumuo, rodo jo jėgą. Raumens jėga matuojama svoriu, kurį maksimaliai įaudrintas raumuo gali išlaikyti nesusitraukdamas ir neišsitempdamas. Jėga, kurią gali išvystyti raumuo priklauso nuo: a) vienkartinių audinių, esančių tame raumenyje, skaičiaus ir storio: kuo didesnis fiziologinis raumens skersmuo, tuo didesnę jėgą jis gali išvystyti; b) pradinio raumens ilgio: išankstinis raumens ištempimas iki tam tikrų ribų padidina jėgą. Lyginant raumens jėgą su fiziologiniu skersmens storiu, vartojamas terminas – absoliučioji raumens jėga. Tai reiškia, kad jėga, kuri tenka 1 kvadratiniam centimetrui, fiziologinio skersmens raumeniui yra absoliuti raumens jėga. Žmogaus kai kurių raumenų jėga vidutiniškai išreiškiama tokiais dydžiais: (kg. į 1 kv. cm) kojų plekšninis – 6,24; kramtomųjų – 10,00; pečių dvigalvis – 11,40; pečių trigalvis – 16,80.

Jėgos samprata. (2014 m. Lapkričio 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/jegos-samprata.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 08:05