Jodas


Chemijos kursinis darbas. Įvadas. Truputi istorijos. Elemento aprašymas. Jodo atradimas. Įdomūs faktai. Jodo savybės. Fizikinės jodo savybės. Elektronų konfigūracija. Cheminės jodo savybės. Jodo gavimas. Jodo paplitimas ir naudojimas. Jodo paplitimas gamtoje. 7 3. 2. Jodas ir gyvas organizmas ligos dėl nepakankamo jodo kiekio. Išvados. Naudotos literatūros sąrašas.


XVII a. galas ir XVIII a. pradžia buvo kupini karų. Reikėjo daug parako ir salietros. Gaminant salietrą neužtekdavo vien tik augalijos- pradėjo naudoti ir dumblius. Juose ir rado naują cheminį elementą. Jodo atradimą priskiria vienam iš žinomų salietros gamintojų prancūzui Bernard Courtois ( 1777 – 1838 ). Savo veikloje mokslininkas pastebėjo, kad variniai katilai, kur buvo deginami rudi dumbliai- greitai deformuojasi, tarsi varį ardo kažkokia rūgštis. Norėdamas sužinoti, kame reikalas, Bernardas išsodino natrio druskas ir išgarino tirpalą, manydamas, kad gavo natrio sulfidą- įlašino sieros rūgšties ir staiga išsiskyrė violetiniai dūmai. Mokslininkas pakartojo bandymą, tik jau retorte (specialus aparatas, kur reagentai ar tirpalas yra kaitinami ir garai yra išvedami i kitą indą )- Bernardas gavo blizgius juodus kristalus.Natrio jodido iš dumblių sąveikoje su sieros rūgštimi vienu iš produktų mes gauname gryną Jodą:

2NaI + 2H2SO4 → I2 + SO2 + Na2SO4 + 2H2O

1813 m. pavadinimą naujas elementas gavo prancūzų chemiko Joseph Louis Gay-Lussac dėka, taip jodas buvo pavadintas dėl violetinės spalvos ( jodos- iš Senosios Graikijos kalbos reiškia - violetinė ). Taip pat Josephas gavo daug naujų elementų, tokiu kaip: vandenilio jodidą HI, jodo oksidą (V) I2O5, jodo chloridą ICl, jodyto rūgštį HIO3 ir kitus [3].

1. Jodo koncentracija žmogaus kraujyje priklauso nuo metų laiko: nuo rugsėjo iki vasario jodo kiekis mažieja, o birželį jo koncentracija didžiausia. Dėl ko egzistuoja ši nedidelė amplitudė taip niekas ir negali paaiškinti.2. Beveik visą jodą mes gauname iš kiaušinių, pieno ir aišku žuvies, bet daugiausiai jo yra jūros kopūstuose. 3. Pirma jodo gamykla pastatė rusai Dnepopetrovke (Ukraina) 1915 m.. Jodą gaudavo iš raudonųjų dumbliu. Per Pirmąjį Pasaulinį karą šitoje gamykloje buvo gauta 200 kg gryno jodo.4. Jeigu audros debesį prisotintume sidabro ar švino junginiais su jodu, tai vietoj krušos turėtų palyti ir nepažeisti augalų.5. Jei žmogaus organizme padidinti jodo koncentraciją 1000 kartų neorganinėmis jodo druskomis – jau po 24 val. jodo koncentracija griš į normą.

Jodas. (2015 m. Spalio 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/jodas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 16:46