Jodinėjimas


Turizmo kursinis darbas. Įvadas. Jojimo istorija. Inventoriaus evoliucija. Rekreacinio jojimo ypatumai organizuojant. Jojimo komplektavimas. Rekreacinių maršrutų parinkimas. Vykdymas. Išvada. Naudota literatūra.


Laužtukai buvo išrasti apie IV a.pr.Kr, ypač plačiai pradėti naudoti viduramžiais.

Apie devynioliktą amžių jau buvo nesuskaičiuojama daugybė įvairaus dizaino žąslų. Per tą laiką žąslai pradėti skirstyti į kategorijas: žabokliai (paprasti žąslai su vadelių žiedu), laužtukai ir šių dviejų deriniai(angl. gags). Kiekviena rūšis veikia vis kitą žirgų burnos vietą ir atlieka skirtingus veiksmus.

Dabar žąslams gaminti yra populiariausias nerūdijantis plienas, nors kartais įdedama ir geležies ar vario. Taip pat naudojamos ir kitokios medžiagos, tokios kaip guma ir plastikas, kartais kartu su metalu.

Lankstus grandėlių sujungimas leidžia raiteliui spausti kairiąją ir dešiniąją žandikaulio pusę su nevienoda jėga. Arklys, jausdamas diskomfortą, suka galvą spaudimo pusėn, taip tikėdamasis jį sumažinti. Paragintas arklys eina nurodyton pusėn.

Žąslų yra įvairių rūšių. Svarbu, kad žąslų rūšis atitiktų arklio ir raitelio poreikius: nebūtų per griežti, ypač jei joja nepatyręs raitelis, atitiktų dydis.

Netinkamose rankose net ir patys silpniausi žąslai gali sukelti arkliui skausmą. Ir atvirkščiai – patyręs raitelis sugeba ir su griežtais žąslais arkliui nesukelti diskomforto. Komandos arkliui turėtų būti duodamos švelniai. Staigūs veiksmai sukelia arkliui skausmą. Grubiai ir nemokšiškai tampomi žirgai visam gyvenimui įgyja daugybę nemalonių, sunkiai ištaisomų, o dažnai ir pavojingų elgesio ydų: nuolatinis kinkavimas galva, atkaklus ir dažnai agresyvus atsisakymas imti žąslus tėra tik būdai išvengti ar sumažinti skausmą. Iš tiesų žąslai yra tik pagalbinė arklio valdymo priemonė. Pagrindiniai veiksmai turėtų būti atliekami visu kūnu. Pavyzdžiui, raitelis spaudžia žirgą blauzda norėdamas jį pasukti, o stabdydamas sėda giliau į balną. Taip pat daug reikšmės turi ir sedėsenos pakeitimas. Arklys visa tai puikiai jaučia, todėl jokiu būdu nereikėtų piktnaudžiauti žąslais, nes jie gali pridaryti daugiau žalos nei naudos.

Kad žąslai gerai atliktų savo funkciją, jie turi būti gerai pritaikyti ir gulėti tinkamoje nasrų vietoje. Žąslai su šoniniais kamanų diržais ir pavadžiu sujungia apatinį žirgo žandikaulį ir raitelio ranką į vieną bloką, kuris veikia tuo stipriau, kuo ilgesnės jo svirtys. Todėl, kuo žąslai auksčiau (arčiau krūminių dantų), tuo silpnesnis jų poveikis. Žąslai yra veiksmingiausi tada, kai tik truputį liečia žirgo lūpų kampučius, kuriuose turi susidaryti dvi nedidelės raukšlelės. Per aukštai užkelti jie neduos jokio teigiamo rezultato, tik iki kraujo trins arklio lūpas, apsunkins valdymą. Per žemai nuleisti žąslai pridaro ne mažiau žalos – žirgas lengvai gali išmokti juos permetinėti per liežuvį arba jį iškišti per vieną žąslų pusę – žąslai nebespaudžia liežuvio ir taip prarandama didesnė jų poveikio dalis. Bet kuriuo atveju žąslai neturi liesti dantų, nes geležis žaloja emalį.

Taipogi žąslai turi būti tinkamo pločio – žiedai neturi liesti lūpų. Pernelyg platūs jie slydinės nasruose ir poveikis bus netikslus. Gerai parinkti žąslai yra 3-4 mm platesni už žirgo nasrus. Arkliams, kurių lūpos yra jautrios, ant žąslų maunami minkštos gumos skrituliai. Jie ne tik apsaugo jautrius lūpų kampučius, bet ir neleidžia pertraukti žąslų į kurią nors pusę.

Kamanos yra sukurtos išlaikyti žąslus žirgo nasruose. Kapsulė padeda išlaikyti žąslus žirgo nasruose reikiamoje vietoje ir geriau valdyti žirgą, tačiau ne visos kamanos ją turi. Kapsulę sudaro du šoniniai diržai, kuriais ji prisegama prie kamanų, ir vienas arba du diržai, juosiantys žirgo snukį. Ji neleidžia žirgui per daug išsižioti, visaip kraipyti apatinį žandikaulį, permesti liežuvį per žąslus ir t.t. Yra įvairių rūšių.

Jodinėjimas. (2014 m. Sausio 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/jodinejimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 21:37