Johno Stuarto Millio liberalus požiūris į asmens individualumą traktate „Į Laisvę“


Politologijos referatas.

Įvadas. Valdžios ir individo santykis. Millio požiūris į demokratiją. Visuomenės įtaka žmogaus individualumui. Žmogaus genialumas. Papročių įtaka individui. Individualios asmenybės teisės ir pareigos. Individo atsakomybė už savo veiksmus. Išvados. Naudotos literatūros sąrašas.


Jau nuo Antikos laikų skirtingų moralinių, religinių ir filosofinių įsitikinimų žmonės skirtingai suprato tų pačių politinių terminų reikšmę. Be to, pati politika tiesiog neįsivaizduojama be skirtingo tų pačių dalykų supratimo.

Šiandien liberalizmo sąvoka labai populiari visame pasaulyje, daugelis šiuolaikinių Vakarų visuomenių save apibūdina kaip liberalias, nes nori parodyti, jog jos yra laisvų, tolerantiškų pažiūrų, nebijančios naujovių ir jas skatinančios.

Ne išimtis buvo ir XIX amžius, kuriame Vakarų visuomenės taip pat skelbėsi esančios liberalios. Didelę įtaką liberalizmui bei liberalioms visuomenėms turėjo ir vienas žymiausių bei įtakingiausių XIX amžiaus filosofų, įtaigiai skelbusių liberalųjį požiūrį į žmogų ir visuomenę – Johnas Stuartas Millis. Jis tikėjo, jog žmogaus nuomonė gali lemti socialinius ir istorinius pokyčius, kūrė koncepciją, kuri turėjo vadovauti individo laisvei ir žmonijos laimei.

J.S.Millis gimė 1806 m. Londone, garsaus filosofo Jameso Millio šeimoje. Galbūt tai paskatino J.S. Millį pašvęsti savo gyvenimą filosofijai. Įdomus faktas yra tas, kad Millis nelankė jokios mokyklos, jokio universiteto, neturėjo jokių samdomų mokytojų. Tai tik parodo, kokių neeilinių gabumų buvo garsusis filosofas, be mokslų tapęs visapusiškai išsimokslinusia, didelės erudicijos asmenybe. Vienintelis Millio mokytojas buvo jo tėvas, paskatinęs sūnų tęsti filosofų radikalų kryžiaus žygį. Milliui jaunesniajam jau nuo mažumės buvo peršama tam tikra doktrina, buvo stengiamasi „pripumpuoti“ jį tam tikrų idėjų. Tačiau Milliui artimesnė atrodė priešinga filosofija, perimta iš vokiečių idealizmo, kurią jis vertino, tačiau vargu ar suprato kritiškai. Tik po tėvo mirties 1836 m. Millis sugebėjo savarankiškai nagrinėti jam svarbius liberalizmo klausimus. Savo filosofines ir politines pažiūras jis dėstė tapęs parlamento nariu, sakydamas politines kalbas jis gynė įvairių rasių lygias teises, susirinkimų laisvę, demokratinio atstovavimo išplėtimą, rinkimų reformą, moterų lygiateisiškumą visose veiklos srityse.

Apsilankymas Prancūzijoje revoliucijos metu, paskatino Millį kurti savitą revoliucinę istorinio proceso koncepciją, akcentuojančią atskirų istorinių įvykių būtinumą bei jų tarpusavio ryšį. Savo filosofines pažiūras jis išdėstė svarbiausiuose savo veikaluose:“ Esė apie kai kuriuos neišspręstus politinės ekonomijos klausimus( Essays on Some Unsettled Questions in Political Economy, 1831), Logikos sistema ( A System of Logic Rationative and Inductive, 1843) , Politinės ekonomijos pagrindai( Principles of Political Economy, 1848), Apie laisvę ( On Liberty, 1859), Utilitarizmas( Utilitarianism, 1863), Moterų pavergimas ( The Subjection of Women, 1869)“ ir daugelis kitų.

Šio darbo tikslas ir yra atskleisti J.S. Millio požiūrį į asmens individualumą, kas įtakoja žmogaus individualumą, kokią reikšmę jam turi valdžia. Manau, jog liberalios visuomenės dažniausiai pasirenka demokratinį valdymo modelį, todėl norėčiau aptarti ir Millio požiūrį į demokratiją. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kokią didelę įtaką asmens individualumui daro tradicijos, taip pat kokias teises ir pareigas turi individas. Darbe stengsiuosi remtis J.S. Millio bei kitų šio filosofo pasekėjų ir kritikų veikalais.

J.S. Millis, kaip ir kiti žymiausi praeities liberalai buvo įsitikinęs, kad tarp valdžios ir individo turi būti nustatyta griežta skiriamoji linija. Tam tikra žmogaus egzistencijos dalis turi likti nepriklausoma nuo politinės valdžios ir visuomenės įsikišimo. „Dėl Millio įtakos tarp liberalų įsigalėjo požiūris, kad politinė valdžia negali kištis net į tuos individo veiksmus, kurie visuomenės daugumai atrodo kaip iracionalūs, jeigu tik šie nepažeidžia kitų žmonių laisvių ir teisių“. Individo ir valdžios santykį Millis pradeda nagrinėti lygindamas senovę ir dabartį. J.S. Millis teigia, jog jau nuo seniausių laikų vyksta kova tarp valdžios ir laisvės, ji ypač ryški Graikijos, Romos ir Anglijos istorijoje. Tačiau ši kova labai skiriasi savo samprata, tuo kokia ji buvo anksčiau ir kokia yra dabar. „Senovėje šis ginčas vyko tarp valdinių, arba tam tikrų valdinių klasių, ir valdžios“. Tuomet individai nesijautė esą saugūs tokioje visuomenėje, kurioje valdovai valdžią yra įgiję užkariavimais arba paveldėję ir visiškai neatsižvelgia į individus ir jų poreikius. Tai skatino juos imtis tam tikrų veiksmų prieš valdininkų valdžią ir galybę. Šį valdžios apribojimą jie laikė laisve. Tuomet žmonija jau nebekėlė didesnių siekių, jai pakako, kad ji kovoja su vienu priešu po kito ir yra valdoma pono, kurio valdžia yra apribota dviem būdais: pirma, buvo įgyta neliečiamybė, vadinama politinėmis laisvėmis arba teisėmis. Ją pažeisdamas valdovas neatlieka savo pareigos: antra, buvo sukurti konstituciniai apribojimai, kurių įtvirtinimas vėliau tapo svarbiausių laisvės mylėtojų tikslu.

  • Politologija Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (4346 žodžiai)
  • Universitetas
  • Politologijos referatai
  • Microsoft Word 26 KB
  • Johno Stuarto Millio liberalus požiūris į asmens individualumą traktate „Į Laisvę“
    10 - 3 balsai (-ų)
Johno Stuarto Millio liberalus požiūris į asmens individualumą traktate „Į Laisvę“. (2016 m. Birželio 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/johno-stuarto-millio-liberalus-poziuris-i-asmens-individualuma-traktate-i-laisve.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 20:15