Jonas Aistis referatas


Imago mortis jonas aistis. Jonas aistis skaidres. Jonas aistis imago mortis analizė. Jonas aistis imago mortis. Imago mortis analize. Imago mortis aistis. Aistis imago mortis. Aistis skaidrės. Jonas aistis emigracija rasinys. J.aistis skaidrės.

Lietuvių referatas. Studijuodamas nuo 1927 m. lituanistiką Kauno universitete, išleido lyrikos rinkinius - „Eilėraščiai (1932), „Imago mortis" (1934), „Intymios giesmės" (1935). Eilėraščių knyga „Užgesę chimeros akys" (1937) pažymėta Valstybine literatūros premija. 1936 m. Švietimo ministerijos pasiųstas į Grenoblį tęsti literatūrinių studijų, 1944 m. apgynė daktaro disertaciją apie Evangelijos vertimus į senąją provansalų kalbą. 1946 m. išvyko į JAV, kur dėstė lietuvių kalbą Marianapolio kolegijoje, dirbo „Laisvosios Europos komitete" Niujorke ir Kongreso bibliotekoje Vašingtone, buvo išrinktas Lietuvių rašytojų draugijos pirmininku.


(1904-1973; tikr. Aleksandravičius, ligi 1940 m. Pasirašinėjo kossu-aleksandravičius ir kuosa-aleksandriškis).

Studijuodamas nuo 1927 m. Lituanistiką Kauno universitete, išleido lyrikos rinkinius - eilėraščiai (1932), imago mortis (1934), intymios giesmės (1935). Eilėraščių knyga užgesę chimeros akys (1937) pažymėta valstybine literatūros premija. 1936 m. 1946 m. Išvyko į jav, kur dėstė Lietuvių kalbą marianapolio kolegijoje, dirbo laisvosios europos komitete niujorke ir kongreso bibliotekoje vašingtone, buvo išrinktas Lietuvių rašytojų draugijos pirmininku.

Pirmuosiuose eilėraščiuose j. Aistis meninio tobulumo paslapties ieškojo liaudies kūryboje. Tik nebandė perkelti į eilėraštį liaudies dainos veikėjų, ritualinių situacijų, kanoniškų frazių. Imdavo vos vieną kitą folklorinį įvaizdį (gegutėlė, vyšnių sodas, rūtų darželis), kad atsidurtų Lietuvos kaimo ir Lietuvių kultūrinės tradicijos aplinkoje. Jį traukė dainos melodijos išglostytas poetinės kalbos švelnumas. Tekanti kalba gulasi į grakščiai plevenančios eilučių ir intonacijų simetrijas. Strofa išnyra kaip išbaigtas muzikinio ritmo judesys, padainiškoji tradicija, paremta žemdirbio pasaulėvaizdžiu, išvedė j. Aistį į gamtą - poetinio išgyvenimo ir tautinės būties substanciją. Gamta apibrėžia lyrinio vyksmo laiką ir vietą. Miniatiūrinėje erdvėje poetas įsižiūri į vieną gamtos detalę kaip į stebuklą. Kasdienės aplinkos daiktus perkelia į atsiminimų, vizijų, sapnų sritį. Išreikšti Lietuvišką gamtos suvokimo būdą - graudžiai giedrą ir skaisčiai poetišką kaip liaudies dainose, j.

Jonas Aistis referatas. (2011 m. Rugpjūčio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/jonas-aistis-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 01:11